Treji metai atgal – 2020–ųjų metų pradžia – šalyje skandalas. VSD darbuotojas pranešė, kad prieš 2019 metais vykusius prezidento rinkimus buvo nurodymas rinkti informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bakas reikalauja tyrimo. Visas komitetas aiškinasi situaciją. Į slaptą posėdžių salę kviečiamas ir VSD vadas Darius Jauniškis, tuometis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Komitetas išklauso ir pranešėją.
NSGK nariai patys važiuoja ir į VSD būstinę. Tuo metu komiteto narys ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, o Laurynas Kasčiūnas – komiteto vicepirmininkas. Situacija buvo gausiai nušviečiama žiniasklaidoje.
Bet komitetas padaro išvadą, kad daugiau šios situacijos aiškintis nėra reikalo. Ir taip sako ne tik to meto valdantieji valstiečiai, bet ir opozicijoje veikiantys konservatoriai.
„Šitas skandalas, arba šitas, kaip aš sakyčiau, burbulas subliuško“, – 2020–aisiais sakė valstietis Dainius Gaižauskas.
„Turbūt būčiau linkęs pritarti tam pasakymui“, – tada sakė G. Landsbergis.
O L. Kasčiūnas teigė, jog VSD turi teisę patikrinti kandidatų į šalies vadovus aplinką.
„Kas būtų atsakingas, jeigu išrinkus vieną ar kitą asmenį į mūsų valstybės vadovus, paaiškėtų, kad toje aplinkoje jo yra žmonių, susijusių su trečiosiomis, mums priešiškomis valstybėmis. Už tai būtų atsakingas VSD“, – tada kalbėjo L. Kasčiūnas.
Praėjus trejiems metams, remdamiesi pranešėjo iš VSD liudijimu, žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas parašo knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“. Ir konservatorių lyderis G. Landsbergis pareiškia, kad Seimas į šią istoriją galėtų vėl pasigilinti, procesas – jau pradėtas.
„Prasidėjo klausimų formulavimo stadija, ji vyks iki kovo 10 dienos, kai prasidės nauja pavasario sesija. Tada spręsime, ką daryti, kokiu formatu, kaip tuos klausimus formuluoti, kaip į juos turėtų tam tikri pareigūnai atsakyti“, – LNK žinioms teigė Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
Prieš kelias savaites konservatoriai kartojo, kad parlamentiniai tyrimai turėtų vykti tik išskirtiniais atvejais. Tada opozicija siekė komisijos, kuri aiškintųsi, kas konservatorių frakcijos nariui K. Bartoševičiui galėjo nutekinti informaciją apie gresiančius įtarimus dėl pedofilijos.
Bet valdantieji tyrimą užblokavo.
„Paprastai labai retai tos komisijos kažką įrodo ir labai retai, ką Seimas patvirtinta iš tų komisijų“, – vasario 7 dieną sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Prieš parlamentinius tyrimus buvo ir informacijos nutekinimo skandalo centre atsidūrusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
„Suprantu, kad dabar yra rinkiminis laikotarpis ir opozicija griebiasi kiekvieno kabliuko, kad tokių iniciatyvų, bent jau kalbų apie jas, bus“, – sausio 30 dieną sakė Seimo vadovė.
O dabar, kai jau kalbama apie knygą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen kalba kitaip.
„Žinoma, tyrimų komisija taip pat yra galimas kelias. Dėl jo Seimas turės apsispręsti. Jeigu tokia būtų kuriama“, – sakė ji.
Opozicija mano, kad valdantiesiems atsiradęs noras tirti, kokio seniau nebuvo, yra susijęs su K. Bartoševičiaus skandalu.
„Jau senokai laukiau, tik neaišku buvo, kokiame kontekste ir iš kurios pusės naujas skandalas atsiras“, – LNK žinioms sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Nes norint nukreipti dėmesį nuo vieno skandalo, reikia sukurti antrą.
„Ir staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus, pasirodo, kad Seimas lyg ir galėtų kažką ištirti, jeigu taikiniu būtų prezidentas arba VSD vadovas. Tai absurdiška, gaila, naivu“, – ironizavo A. Mazuronis.
„Dešimt mėnesių VSD tyrė STT ir Generalinė prokuratūra, jūs įsivaizduojate. Ir po to – dar NSGK. Taip kad tas tyrimas vyko metus“, – LNK žinioms priminė valstietis D. Gaižauskas.
Dabartinis NSGK vadovas L. Kasčiūnas tikina, kad trejų metų istoriją vėl aiškintis reikia todėl, kad knygoje yra parašyta naujų detalių.
„Vien ta citata knygoje apie diktofoną jau kelia tam tikrų klausimų, kad gal yra kai kurių dalyk, kurių mes nežinome“, – sakė politikas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
