„Paskutiniu metu matomas paaštrėjimas“
Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius Delfi trečiadienį sakė, jog šis veiksmas yra represinio plano dalis.
„Greičiausiai tai yra susiję su represijomis. Pats veiksmas yra represinis – apriboti žmonių laisves. Bet tai dar gal būti susiję su trukdymu išvykti tiems asmenims, kuriuos A. Lukašenkos režimas ketina sulaikyti ateityje, tikisi, jog išaiškins. Mes turbūt ne iki galo suprantame, ką reiškia Ramano Pratasevičiaus sulaikymo operacija.
Mažų mažiausiai susijusi tik su juo. Akivaizdu, buvo net ir pranešimų apie jo kompiuterį, jame tikrai gali rasti asmenų ar bent jau galų, kur ieškoti asmenų, perduodančių jam informaciją, – režimo nariai, kurie slapčia bendradarbiauja su opozicija. Manau, tai tikrai gali būti susiję su tuo, ko jie tikisi, ką jau rado tame kompiuteryje“, – Delfi sakė M. Laurinavičius.
Pašnekovas pabrėžė, kad tai – ne vienintelė priežastis.
„Jie nuolatos bando, paskutiniu metu matomas paaštrėjimas, bandoma visus, bet kaip susijusius su tais protestais, tiesiog fiziškai neutralizuoti. Sprendimas laikinai uždaryti sienas tikrai gali būti susijęs. Gali būti ir kitų priežasčių – bauginimas“, – teigė jis.
M. Laurinavičius sakė, kad jei represinis režimas nusprendė kiek įmanoma „išvalyti lauką“, pašalinti bet kokius protesto daigus, tai sprendimas uždaryti sienas yra „pakankamai suprantamas“.
„Tai yra susiję su represiniais planais. Reikėtų žiūrėti į platesnį paveikslą, nesikoncentruoti į tas galimas priežastis, kurias aš išvardijau. Greičiausiai viskas yra kompleksiška, viskas kartu“, – svarstė jis.
Baltarusija skelbia, kad toks sprendimas bus laikinas. Visgi, kiek jis truks, anot M. Laurinavičiaus, prognozuoti sunku.
„Sunku numatyti, nežinant tikrų jų planų. Tas gali trukti tikrai trumpai – savaites. O gali užtrukti ir ilgiau. Sovietų Sąjunga buvo užsidariusi nežinau, kiek metų“, – kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas M. Laurinavičius.
„Nėra veiksnių, kurie leistų sakyti, kad čia bus trumpai ar bus ilgai“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Laurynas Jonavičius taip pat teigė, kad tokį Baltarusijos sprendimą galėjo lemti kelios priežastys.
Anot pašnekovo, pirmoji galima priežastis – siekis izoliuotis.
„Didele dalimi tai yra tolimesnis šalies ir jos gyventojų izoliavimas nuo išorinio poveikio ir netgi išorės izoliavimas nuo informacijos apie tai, kas vyksta Baltarusijoje. Aišku, neįmanoma to pasiekti tokiais būdais, bet visi žingsniai... Neseniai papildomai dar apribota žiniasklaidos galimybė informuoti, sudarytas sąrašas, apie ką negalima rašyti. O dabar dar uždaroma galimybė išvykti. Tai čia pirmas toks aspektas – izoliavimas“, – apie Baltarusijos sprendimą sakė VU TSPMI atstovas L. Jonavičius.
Anot pašnekovo, tai gali būti psichologinė režimo reakcija į Vakarus.
„Vakarai kalba, kad jie priims, padės ir žurnalistams, visiems, kurie yra persekiojami, kurie turi politinių problemų, sakykime taip. Režimas parodo, kad jie kontroliuoja situaciją, uždaro kelius ir niekas niekam nepadės, grubiai tariant.
O trečia žinia – grasinimas žmonėms. Kad jie [gyventojų – aut. p.] neišleis, juos dar geriau girdės, matys ir galės persekioti, naudos visas priemones: mušimus, kankinimus, suėmimus, baudas ir dar daugelį kitų dalykų, jei tik to norės, taip neva bus atmuštas noras versti režimą“, – galimas priežastis vardijo Delfi pašnekovas L. Jonavičius.
Kiek truks šis „laikinas“ sprendimas, VU TSPMI lektorius nesiryžo prognozuoti.
„Nėra veiksnių, kurie leistų sakyti, kad čia bus trumpai ar bus ilgai“, – teigė jis.
L. Jonavičius teigė, kad Lietuva šią akimirką formaliai neturi jokių galimybių padėti Baltarusijoje likusiems žmonėms.
„Išskyrus kelti šį klausimą tarptautiniais formatais. Greičiausiai bus pasmerkimas ir reikalavimai tai panaikinti. Bet realių instrumentų priversti Baltarusijos režimą pakeisti nėra. Tikėtina, kad režimas taip didina savo derybines galias. Jei atšauks tą sprendimą, parodys, kad jie lyg gerėja. Yra ir tokia galimybė“, – Delfi trečiadienį sakė VU TSPMI lektorius L. Jonavičius.
Tik kelios išimtys
Delfi primena, kad Minsko režimas antradienį dar labiau suvaržė piliečių galimybes išvykti iš šalies, o opozicija šį žingsnį pasmerkė kaip „absoliutų teisės pažeidimą“.
Draudimas taikomas ir Baltarusijos piliečiams, turintiems leidimus gyventi užsienyje.
Šis žingsnis žengtas pastaraisiais mėnesiais dešimtims baltarusių palikus šalį, Minsko režimui brutaliai slopinant opoziciją po beprecedenčių protestų bangos, kurią išprovokavo Vakarų demokratijų nepripažįstamas autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimas naujai kadencijai pernai rugpjūtį.
Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba platformoje „Telegram“ nurodė „pastaruoju metu gavusi daug prašymų išvykti iš Baltarusijos remiantis turimu leidimu gyventi [užsienyje]“.
Tačiau, anot tarnybos, išvykti iš Baltarusijos gali tik piliečiai, turintys dokumentus, suteikiančius jiems teisę „nuolat gyventi užsienio valstybėje“.
Tarnyba pridūrė, kad „leidimas laikinai gyventi nėra priežastis vykti į užsienį“.
Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka 2020 metų gruodį apribojo piliečių galimybes keliauti į užsienį. Minsko režimas šį žingsnį argumentavo koronaviruso pandemijos grėsme.
Išvykti iš šalies sausumos keliais leidžiama tik kartą per pusmetį.
„A. Lukašenkos režimas smarkiai suvaržė baltarusių teisę keliauti, pareiškęs, kad tam tikros priežastys nėra pakankamas pagrindas išvykti iš Baltarusijos“, – sakė į Lietuvą pasitraukusios baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas V. Kavalevskis.
„Tačiau Konstitucija nenumato jokių sąlygų“, – pridūrė jis ir pasmerkė šį žingsnį kaip „absoliutų teisės pažeidimą“.
Kelionės oro transportu neuždraustos, tačiau skrydžiai smarkiai apriboti, Europos Sąjungos valstybėms uždarius savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams dėl priverstinio keleivinio lainerio nutupdymo.
A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, kuriuo skrido opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė S. Sapega. Orlaiviui nutūpus Minske, jie abu buvo sulaikyti.
Baltarusijos kaimynė Lietuva pasiūlė režimo persekiojamiems baltarusiams išduoti pusei metų vizas.
