Kodėl 3-6 tūkst. Lt išlaikymą gaunantis beglobis vaikas lieka be vaistų?

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad vidutinė suma, tenkanti vienam vaikui iki trejų metų, augančiam kūdikių namuose, siekia apie 3-3,5 Lt, tačiau kai kur ji šokteli net iki 6 tūkst. Kitas klausimas, kur tie pinigai nusėda. Mat pačiam vaikui lieka pinigų tik minimaliems baziniams poreikiams patenkinti. Kartais pritrūksta net medikamentams, o ką jau kalbėti apie socialinį ugdymą bei dėmesio užtikrinimą, kurio trūkumas šiame etape sutrikdo fizinį ir psichologinį žmogaus vystymąsi.

Iš kelių tūkstančių vaiko maitinimui lieka vos apie šimtą litų

„Mūsų tikslas buvo peržiūrėti, kaip valstybė pasirūpina kūdikiais ir vaikais iki trejų-ketverių metų. Visi puikiai žinome, kad valstybės prioritetas yra, kad vaikas turi augti šeimoje. Valstybės institucijos, kurias turėjome iš senų laikų, ne ta vieta, kur turėtų augti vaikai. Šiandien kūdikių namuose auga beveik penki šimtai vaikų, iš jų 363 – iki trejų-ketverių metų. Iš šio skaičiaus tik 21 vaikas yra su sunkia negalia“, - pasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Anot jos, šiuo metu paprastai finansuojamos institucijos, nežiūrima į vaiko poreikius, tai yra pinigai skiriami institucijai, bet negalvojama, kiek reikėtų skirti pačiam vaikui. Kūdikių globos namai yra sveikatos institucijos, todėl akcentuojamas medicininis aspektas, net personalas labiau medicininio pobūdžio.

„Tačiau nežinau, ar reikalingi aštuoni pediatrai, kai namuose yra iki šimto vaikų. Tuo tarpu orientacijos į vaikų ugdymą nėra. Taip pat ar normalu, kai naktį grupėje dešimt kūdikių prižiūrėti lieka viena auklytė? Auginantys vaikus žmonės puikiai žino, kad užtenka ir vieno vaiko naktį.

Kita vertus pagal finansus vienam vaikui vidutiniškai tenka apie 3-3,5 Lt per mėnesį. Jei tie pinigai būtų nukreipti į vaikų išlaikymą, o ne į pastatus ir personalo atlyginimus, manau, daug pigiau kainuotų vaiko globa šeimoje, net jei valstybė pasirinktų finansuoti tokią šeimą. Šiandien savivaldybės turi tokią galimybę, tačiau dauguma jų tik pasitvirtinusios tvarką, bet neskiria išlaikymo“, - įsitikinusi E. Žiobienė.

Kitas svarbus dalykas – prioritetai, kur nukreipiami ES struktūrinės paramos pinigai. Anot vaiko teisių apsaugos kontrolierės, gaunant pinigus reikia įvertinti ir įsipareigojimus – ar valstybė iš tiesų gali šiandien prisiimti įsipareigojimus, kad penkerius metus nekeis kūdikių namų paskirties. „Mano manymu, valstybės prioritetai visiškai kiti – kad vaikai būtų globojami šeimose, o jei ne, kad jie patektų į socialinės globos, bet ne į sveikatos apsaugos institucijas, kaip yra dabar“, - svarstė pašnekovė.

Beje, vieno vaiko išlaikymas globos namuose gali svyruoti. Mažiausia vaikui tenkanti suma kiek viršija 2500 Lt, tačiau kai kur ji siekia beveik 6 tūkst. Lt.

„Realiai pačiam vaikui išlaikyti skiriami labai maži pinigai. Jei šiuos kūdikius lyginsime su globos institucijose gyvenančiais vaikais, vien vaiko poreikiams valstybė kas mėnesį skiria 520 Lt. Tuo tarpu kūdikiams tokios fiksuotos sumos nėra ir dauguma institucijų skundžiasi, kad pinigų vaikams išlaikyti neužtenka. Kai kurie iš jų netgi teigia, kad neužtenka medikamentams. Manau, kad kūdikiui gali neužtekti pinigų vaistams valstybės institucijoje – tai iš esmės kūdikio kankinimas. Mat per 70 proc. į įstaigą ateinančių pinigų tenka pastatų išlaikymui ir darbo užmokesčiui. Paskaičiavome, kad kūdikio mitybai per mėnesį tenka vos daugiau nei šimtas litų (116-139 Lt).

Todėl mes savo pažymoje pasiūlėme, kad valstybė parengtų priemones, kurių pagalba savivalda galėtų skatinti, kad vaikas pirmiausiai patektų jei ne į savo, tai į alternatyvią šeimą, kuri teiktų vaikui globos paslaugas, vėliau jį įvaikintų, o valstybė šias paslaugas šeimai atlygintų. Taip būtų ir valstybei pigiau, ir vaikui geriau“, - teigė E. Žiobienė.

Anot jos, žmonės norintys globoti vaiką, aišku, turėtų atitikti keliamus reikalavimus, turėti pragyvenimo šaltinį, pateiktų reikalingas pažymas ir praeitų tam tikrus kursus. Pašnekovės manymu, tai nėra sunkus kelias gauti globą, kadangi valstybė turi būti tikra, kad žmogus nesustos pusiaukelėje ir neatsisakys kūdikio, kaip atsisakoma gyvūnėlių.

Dauguma negalią turinčių vaikų į kūdikių namus pateko sveiki

Anot Seimo nario Armino Lydekos, tyrimas leis įvertinti, kiek stacionarios vaiko globos įstaigos atitinka vaiko poreikius.

„Susipažinus su tyrimu, kyla klausimas, ar ES struktūrinių fondų pinigai ir valstybės investicijos į kūdikių globos įstaigas nėra dažniau žalingos vaikui ir ateities visuomenei nei naudingos. Vaikystė – metas, kai formuojasi žmogus. Šiuo laikotarpiu padedami pagrindai jo asmeninėms savybėms, susiformuoja charakterio bruožai, vertybių skalė. Sėkminga socializacija priklauso nuo dėmesio, kurį gauna vaikas, nuo patenkinto prieraišumo poreikio, jį supančios socialinės aplinkos. Mokslininkai pastebi, kad vaikai, nejaučiantys meilės, patiria stresą. Sutrinka šių vaikų vystymasis. Nustatyta, kad emocinė vaiko atskirtis pakeičia vaiko endokrininę sistemą ir sutrikdo augimo hormono gaminimą.

Stebina, kad vaikai iki trejų metų į sutrikusio vystymosi globos namus patenka sveiki ar dėl elementarių kūdikiams būdingų susirgimų – kūdikių geltos, plokščiapėdystės, dantų ėduonies ir pan. Kontrolierės pažymoje rašoma, kad dalis sutrikimų iš tiesų gali būti susiję su vystymosi sutrikimais, tačiau kontrolierė neatmeta prielaidos, kad tokiais sutrikimais siekiama pagrįsti kūdikių buvimą valdiškuose namuose ir taip padidinti įstaigų finansavimą. Todėl galbūt pagrįstos kalbos, kad Lietuvos piliečiai, norintys įsivaikinti kūdikius, neretai išgąsdinami grėsmingai skambančių diagnozių. Tuo tarpu susirgimai yra laikini ir lengvai išgydomi“, - teigė parlamentaras.

Pavyzdžiui, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose tik vienas iš 93 vaikų yra našlaitis. Tik devyni vaikai yra su sunkia negalia, trys – su proto negalia, trys – su fizine negalia. „Tad kyla logiškas klausimas – o kaip kiti 77 vaikai?” - svarstė A. Lydeka.

Sveikatos sektoriuje investuojama į technologijas, o ne į psichosocialines priemones

Vaikų psichiatro Dainiaus Pūro teigimu, jau 60 metų žinoma, kad vaikų iki trejų metų raida sutrinka, jei jie bent keletą mėnesių gyvena valdiškoje įstaigoje, o ne šeimoje. Lietuva likusi viena iš nedaugelio ES valstybių, kurioje trūksta politinės valios pakeisti investicijų kryptį. Net tokios valstybės, kaip Čekija, Bulgarija, užsibrėžė planus per kelis metus panaikinti savo šalyje kūdikių namus.

„Tam reikia stiprinti paramą socialinės rizikos šeimoms bei remti kūdikius globojančias šeimas. Ir tai ne resursų, o požiūrio klausimas bei atsispyrimas interesų grupėms, kurios siekia išlaikyti globos institucijų tinklą. Mano nuomone, silpniausia vieta yra prastas pastangų koordinavimas tarp sektorių, tarp ministerijų. Tarkime, juntamos valstybės pastangos mažinti vaikų skaičių globos įstaigose, bet tai inicijuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo tarpu kūdikių namai priklauso sveikatos apsaugos sričiai, todėl jie tarsi užmirštami“, - teigė ekspertas.

Anot jo, svarbiausia Lietuvos nesėkmės priežastis, kad sveikatos sektoriuje yra gili tradicija investuoti į biomedicinines technologijas, į daiktus, o ne į taip reikalingas psichosocialines intervencijas. Mes žinome, kad daug problemų kyla dėl to, kad sutrikę santykiai tarp tėvų ir vaikų, tarp pačių tėvų, šeimos narių.

„Lietuvoje įprasta sakyti, kad daug tėvų nemoka auginti savo vaikus, tačiau yra būdų, kaip juos pamokyti. Tačiau šioje srityje kol kas mes silpnai pasirodome. Būtų gerai, kad Sveikatos pasaugos ministerija prisiimtų atsakomybę už šią labai svarbią vaikų sveikatos stiprinimo sritį“, - įsitikinęs D. Pūras.