„Daug priklausys, nuo to, koks bus atotrūkis, tarp Darbo partijos ir socialdemokratų iškovotų mandatų kiekio. Jeigu pagal mandatus socialdemokratai bus pirmi (tai tikėtina, nes jų žmonės vienmandatėse apygardose labiau žinomi ir turi didesnį įdirbį), o antrą-trečią vietą užims Darbo partija ir Tėvynės sąjunga, „darbiečiams“ koalicija su konservatoriais gali pasirodyti labiau priimtina, nes socdemams jie būtų jaunesnysis arba mažesnysis partneris“, - sakė M. Jastramskis.
Koalicijų dydžiai gali būti apylygiai
Šiuo metu Darbo partija yra užsitikrinusi 18 mandatų – 17 pagal partijos sąrašą ir 1 vienmandatėje apygardoje. Dar 12-oje vienmandačių apygardų „darbiečiai“ pirmauja, 24-iose – užimą antrą vietą.
Socialdemokratai iš viso turi 16 mandatų – 15 pagal partijos sąrašą ir 1 vietą, laimėtą vienmandatėje apygardoje. Socdemų kandidatai pirmauja 17-oje apygardų, dar 10-yje užima antrą vietą.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ jau turi 6 mandatus, ši partija pirmauja 5-iose apygardose, 3-ose užima antrą vietą.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai jau laimėjo 13 mandatų, pirmauja 23-ose apygardose ir 12-oje užima antrą vietą.
Liberalų sąjūdis laimėjo 7 mandatus, 4-iose vienmandatėse apygardose pirmauja ir dar 2-ose jų kandidatai antri, bet išėjo į antrą turą.
Jeigu visos partijos antrajame rinkimų ture laimėtų tiek mandatų, keliose apygardose jų kandidatai šiuo metu pirmauja, tai Darbo partija turėtų 30 mandatų, socialdemokratai – 33, konservatoriai – 36, liberalai – 11, „tvarkiečiai“ - 11.
Tokiu būdu socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ koalicija turėtų 74 mandatus, o Darbo partijos, konservatorių ir liberalų koalicija – 77 mandatus.
Viščiukus skaičiuoja rudenį, o koalicijas dėlioja po II turo
Politologas M. Jastramskis teigė, kad koalicijų dėlionė priklausys nuo daugelio aspektų, o daugiausia nuo iškovotų mandatų kiekio vienmandatėse apygardose. Jo nuomone, tuo atveju, jeigu socialdemokratai iškovotų itin daug vienmandačių apygardų, Darbo partija gali tapti jaunesniuoju koalicijos partneriu – tad kyla klausimas, ar „darbiečių“ lyderiui Viktorui Uspaskichui tai patiktų.
„Daug priklausys, nuo to, koks bus atotrūkis, tarp Darbo partijos ir socialdemokratų iškovotų mandatų kiekio. Jeigu pagal mandatus socialdemokratai bus pirmi (tai tikėtina, nes jų žmonės vienmandatėse apygardose labiau žinomi ir turi didesnį įdirbį), o antrą-trečią vietą užims Darbo partija ir Tėvynės sąjunga, „darbiečiams“ koalicija su konservatoriais gali pasirodyti labiau priimtina, nes socdemams jie būtų jaunesnysis arba mažesnysis partneris“, - svarstė politologas.
Maža to, M. Jastramskio nuomone, vienmandatėse apygardose gerai pasirodyti gali ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
„Paskutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia konservatorių kandidatų – 23 – pirmauja vienmandatėse apygardose. Tai iš esmės reiškia, kad jų pozicijos prieš antrą turą yra pakankamai stiprios, juo labiau, kad ir vienmandatėje apygardoje jie, kaip valdančioji partija, pasirodė santykinai neblogai“, - svarstė mokslininkas.
Jo teigimu, tai pagrindinis argumentas, kodėl koalicijos geriausiai sudėliojamos po antrojo rinkimų turo.
„Kaip yra toks posakis, kad viščiukus skaičiuoja rudenį, tai aš manau, jog mūsų rinkimų sistemos atveju mandatus skaičiuoja ir koalicijas dėlioja po antro turo“, - sakė M. Jastramskis.
Paklaustas, ar dėl protesto balsų nėra grėsmės valdžios partijoms prarasti beveik visas apygardas, kuriose dabar jų kandidatai pirmauja, politologas su tuo nesutiko – jo teigimu, antrajame rinkimų ture labai krinta rinkėjų aktyvumas ir ateina ištikimiausias elektoratas – konservatorių, socialdemokratų, liberalų.
„Kad jie visi pradėtų balsuoti prieš valdančiuosius antrame ture, labai abejoju. Atvirkščiai, efektas būna tas, kad, pavyzdžiui, dešiniųjų – liberalų ir konservatorių rinkėjai ateina, o tų, kurie balsavo pirmame ture „prieš“ viską arba už kažką naujo, patingi. Žinoma, kausimas, kaip bus Kaune tose apygardose, kur susikaus konservatoriai prieš „Drąsos kelią“, - svarstė mokslininkas.
Siūlo neužmiršti LLRA
Jis tai pat siūlė neužmiršti, kad į bet kurią koaliciją gali įsilieti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nes ši partija nėra labai įnoringa ir turi aiškius savo interesus.
„Reikia neužmiršti, kad rinkimų barjerą perėjo Lenkų rinkimų akcija. Gali būti, kad šita partija bus nesunkiai sukalbama eiti į bet kokią koaliciją ir daug reikalavimų nekels, tad bus pakankamai pageidaujamas koalicijos partneris“, - sakė M. Jastramskis.
Patikslinus, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis teigė, jog nenorėtų bendradarbiauti su Darbo partija, politologas svarstė, kad tai gali būti tiesiog derybinė Lenkų rinkimų akcijos pozicija.
„Dėl V. Tomaševskio pareiškimų – klausimas, kiek tai rimta. Visai tikėtina, kad jie žinodami, jog turės frakciją ir kad bus pakankamai svarus kintamasis, tikriausiai daro pareiškimus, kuriais nori pagerinti derybines savo pozicijas – mes nenorime su Darbo partija, bet eisime, jeigu pažadės mums, tarkime, Švietimo ir mokslo ministeriją“, - svarstė politologas.
Neįsivaizduoja socdemų ir TS-LKD koalicijos
Tačiau M. Jastramskis teigia nelabai galintis įsivaizduoti socialdemokratų ir konservatorių koalicijos, mat į tai veikiausiai neigiamai sureaguotų jų elektoratas, o partinė sistema būtų išsprogdinta.
„Darbo partija tikriausiai yra esminis koalicijų kintamasis, bet sunkiai įsivaizduočiau socialdemokratus su Tėvynės sąjunga. Šios partijos tikriausiai ir pačios puikiai suvokia, kad atstovauja kairiajai ir dešiniajai ideologijai, tad mūsų partinėje sistemoje jų sąjunga būtų visiškai nesuprantama didžiajai elektorato daliai, jų rinkėjams“, - sakė M. Jastramskis.
Tiesa, mokslininkas sako nenustebtų, jeigu vaivorykštės koalicija vis tik būtų suformuota, nes Lietuvoje, anot jo, gali nutikti visko.
„Mes turime dvi partijas, kurios per visą nepriklausomybės periodą tarsi struktūravo partinę sistemą į kairę ir dešinę. Jų sąjunga iš esmės reikštų, kad mes iš principo nežinome, kokios yra koalicinės alternatyvos – kas tada bus opozicija: „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija, Lenkų rinkimų akcija? Rinkėjui tai būtų visiškai nesuprantamas pasidalijimas tarp partijų. Net jeigu koalicija ir įmanoma, manau, kad partijų viršūnės tą situaciją supranta ir vengs tokios koalicijos“, - teigė M. Jastramskis.