„Tas pripažinimas yra paremtas pirmiausia dariniais, kurie atsirado neteisėtai. O kaip žinome, iš neteisėtumo nekyla teisė. Tai čia Rusija savo vidinei auditorijai bando demonstruoti teisėtumo žaidimą. Bet tarptautinės teisės požiūriu, teisėtumo nėra nei gramo“, – kalbėjo J. Žilinskas.
„Kai nuo valstybės atskyla ar yra atskeliama kažkurį dalis yra vadinama sececija. Tarptautinėje teisėje tokio dalyko kaip teisės į sececiją pirmiausia nėra. Tas klausimas yra sprendžiamas labai sudėtingame komplekse problemų, kurios yra susijusios su tautų apsisprendimo teise. Bet kad būtų galima realizuoti tautų apsisprendimo teisę, pirmiausia mums reikia turėti tautą – tinkamą subjektą, kuris galėtų apsispręsti.
Donecko ir Luhansko gyventojai, ar tie, kurie asmenys, kurie suorganizavo jovalą šituose kraštuose, neturi nieko bendro su tauta, jų neapibrėžia joks bendras etninis, kultūrinis gilesnis apibūdinimas, ar kažkas panašaus. Tai yra dirbtinės struktūros“, – „Info dienai“ aiškino MRU teisės profesorius J. Žilinskas.
Anot jo, net turint „tinkamą subjektą“ atsiskyrimas yra kraštutinė forma, kuri yra galima tik pačiais labiausiai išimtinais atvejais.
„Kuomet negalima, tarkime, jie nėra atstovaujami, persekiojami, ar vykdomi kokie nusikaltimai prieš juos. Ne veltui Vladimiras Putinas kalbėjo apie visokius genocidus ir panašius dalykus. O jam pataikaujantys rusų teisininkai rašo, kad pavyzdžiui Lenino paminklo nuvertimas yra kultūrinis genocidas, tokius kritikos neišlaikančius teiginius.
Tai šitoje vietoje kol Luhanskas ir Doneckas nebuvo rusų marionečių rankose, jie turėjo ir atstovus Dūmoje, net prezidentą Ukrainos iš tų kraštų kilusį. Nebuvo jokios diskriminacijos, jokio pagrindo, kad būtų galima kalbėti apie sececiją“, – teigė pašnekovas.
J. Žilinskas kalbėjo, jog vien dėl to visa ši situacija yra neteisėta nuo pačio pirmo momento.
„Tas gabalas šalies jau yra seniai atplėštas. Tiesiog dabar tas atplėšimas yra plečiamas, kadangi bent jau pagal tas nuostatas, kurios atseit yra priimtos, tai Donecko ir Luhansko dariniai yra pripažįstami geografinėse ribose. Tai reiškia, kad tose ribose, kur buvo šios apskritys“, – sakė J. Žilinskas.
MRU teisės profesorius „Info dienoje“ teigė, jog jo supratimu, Rusija dabar kontroliuoja maždaug trečdalį Donecko ir Luhansko apskričių teritorijų.
„O pretenzijos yra į visas tas sritis. Tai vadinasi yra aiškūs kelias į tolimesnę eskalaciją, tolimesnes kovas. Ir juolab, kai pasieniuose yra sukaupti didžiuliai kiekiai Rusijos ginkluotųjų pajėgų, gynyba tos fronto linijos, tos skiriamosios linijos komplikuojasi, nes bent per 2015 metų kampaniją Rusija privengė bent šiek tiek naudoti labai atvirai savo ginkluotąsias pajėgas. Jas visaip slėpė, maskavo“, – „Info dienoje“ prisiminė teisės profesorius J. Žilinskas.
Visą LNK pokalbį žiūrėkite čia:
