Praėjusių metų pavasarį, tuomet dar Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, kreipėsi į KT prašydama atsakyti į du klausimus susijusius su partneryste.
Civiliniame kodekse (CK) nuo pat jo priėmimo yra skyrius, apibrėžiantis bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, ten numatyta partnerystė tik tarp vyro ir moters. Skyriuje apibrėžiami tik turtiniai kartu gyvenančių, bet nesusituokusių porų santykiai.
Tačiau skyriuje išdėstytos normos neveikia, nes pagal CK partnerystė turi būti įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, tačiau Seimas daugiau nei 20 metų šiuo klausimu daug ginčijosi, bet nieko priimti nesugebėjo.
Partnerystės įstatymo projektas paruoštas, pagal jį nesusituokusios poros galėtų gauti įvairias teisines garantijas: dėl paveldėjimo, bendro turto, informacijos teikimo atsidūrus ligoninėse ir panašių klausimų.
Tačiau Seime iniciatyvai niekaip nepakanka balsų, kritikai aiškina, esą partnerystė beveik nesiskiria nuo santuokos, kurią galėtų sudaryti vienos lyties poros, o to jokiu būdu negalima leisti, nes tai neva prieštarautų krikščioniškoms šeimos vertybėms.
Ko laukti iš Teismo?
„Ginčijamos dvi nuostatos. Viena nuostata, kad CK skyrius dėl partnerystės įsigalioja tik tada, kai įstatymo leidėjas priima reikalingus įstatymus. Jei šią nuostatą KT pripažintų prieštaraujančia Konstitucijai, tada po nutarimo oficialaus paskelbimo įsigaliotų visas tas CK skyrius.
Antra ginčijama nuostata, kad partnerystė sudaroma tik tarp vyro ir moters. Jei KT pasakytų, kad su nuostata dėl partnerystės tik tarp vyro ir moters viskas yra gerai, tuomet kalbėti apie vienos lyties asmenų partnerystę CK kontekste nebūtų pagrindo“, – paaiškino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja, advokatė dr. Elena Masnevaitė.
Kas atsitiktų jei Konstitucinis Teismas pripažintų šias nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai?
Pasak E. Masnevaitės, jei taip nutiktų, o įstatymų leidėjas ir toliau ignoruotų poreikį atitinkamai sureguliuoti partnerystės registravimo klausimus, žmonės po tokio KT sprendimo galėtų drąsiai eiti į teismus, prašydami šį klausimą išspręsti teismine tvarka, nes tikėtis, kad civilinės metrikacijos skyriams užtektų vien to fakto, kad buvo priimtas kažkoks KT aktas, būtų neprotinga. Žinoma, dėl to trūkstamas teisinis reguliavimas neatsirastų – būtų sprendžiami tik individualūs atvejai.
„Tokiu atveju žmonės, iš civilinės metrikacijos skyrių gavę neigiamus atsakymus dėl partnerystės registravimo, galėtų kreiptis į teismus, prašydami tuos sprendimus panaikinti ir įpareigoti partnerystę registruoti. Tai, kad nebūtų sureglamentuota partnerystės registravimo tvarka, teismams neturėtų būti kliūtis, nes jie turi teisę užpildyti teisinio reguliavimo spragas ad hoc, t. y. nagrinėdami bylas. Taip ne kartą yra buvę“, – paaiškino teisininkė.
Pašnekovė paminėjo, kad KT turi teisę nuspręsti atidėti savo sprendimo oficialų paskelbimą, su kuriuo siejamas to sprendimo įsigaliojimas. Tokiais atvejais KT duota laiko pasiruošti naujai realybei. Ir taip yra buvę ne kartą.
„KT gali paskelbti nutarimą posėdžių salėje, bet pasakyti, kad oficialų paskelbimą atideda iki tam tikro laiko, pavyzdžiui, pusmečiui“, – sakė ji.
KT jau senokai yra išaiškinęs, šeima gali būti neutrali lyties požiūriu ir kad santuoka nėra vienintelis jos atsiradimo pagrindas, todėl ir šioje byloje būtų galima tikėtis panašaus sprendimo. Visgi atvejų, kai Teismas nukrypsta nuo savo suformuotos praktikos, pasitaiko.
Seime klausimas gali likti strigęs
Paklausta, kaip po KT sprendimo elgsis Seimas, parlamentarė Agnė Širinskienė paaiškino: „Jei KT pripažins, kad tikrai yra legislatyvinė omisija ir teisės akto nebuvimas sukuria pažeidimą, tai reiks priimti teisės aktą Seimui. O kol nėra teisės akto, registruotis asmenys negalės, iš esmės viskas liks kaip ir seniau“.
Visgi Seimo narė pastebėjo, kad Seimas nebus įpareigotas priimti reikalingų įstatymų, klausimas ir toliau liks įstrigęs. Ji prisiminė eksprezidento Rolando Pakso atvejį, kai parlamentas po KT sprendimo klausimą išsprendė tik po daugiau nei dešimtmečio.
Ji pritarė, kad žmonės teoriškai galėtų kreiptis į teismus dėl partnerystės įregistravimo, bet iš to nebūtų daug prasmės, nes CK sureguliuoti tik siauri turtiniai klausimai.
„Nebent konkrečioje byloje teismas nurodys registruoti, bet tai bus iš esmės tuščias mechanizmas, nes kokios atsiras teisės ir pareigos? Tik įrašas“, – komentavo ji.