2019-aisiais laikinas nedarbingumas buvo nutrauktas dviem tūkstančiams žmonių, tačiau, kaip teigia „Sodros“ atstovai, dažniausiai tokie atvejai nustatomi ne pagal skundus ar prašymus patikrinti, nors tokių atvejų daugėja.

Pats galingiausias ginklas prieš piktnaudžiautojus – kompiuterinė sistema, apie kurios veikimą „Sodros“ atstovė kalba miglotai, nors „Sodros“ taisyklėse griežtai nurodoma, kokius duomenis jie mato ir kokių tikrai negali susekti.

„Sodra“: pakvietus patikrinti 80 procentų tampa sveiki

„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė DELFI teigė, kad „Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.

„Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime, – teigė J. Bimbirienė. – Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau – GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.“

Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.

Jūratė Bimbirienė
„Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.

„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3–4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, – įvardijo „Sodros“ atstovė.

Jos teigimu, dar viena patikrinimo priemonė – skundai ir prašymai patikrinti.

„Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, – kalbėjo J. Bimbirienė.

Beje, ji įvardijo, kad skundų daugėja. „Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų – kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, – teigė J. Bimbirienė.

Ką galima ir ko negalima daryti turint laikiną nedarbingumą?

„Sodra“ kontroliuoja, kaip žmonės elgiasi sirgdami, ir gali nutraukti išmokos mokėjimą, tad būtina žinoti, ką galima ir ko negalima daryti tokiu atveju.

„Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo. O jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgiasi taip, kad gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimais, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti asmeniui suteiktą laikiną nedarbingumą.

Jūratė Bimbirienė
Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų – kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų.

Tiesa, „Sodra“ neseka laikiną darbingumą turinčio asmens, priešingai, dažniausiai tikrina išdavimo teisėtumą, o visus kitus pažeidimus dažniausiai nustato po skundų, kurių gauna iš darbdavių, institucijų, gyventojų ar pačių gydytojų.

„Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos“, – nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.

Beje, vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas. Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas.

Dar vienas mitas – sergant niekur negalima eiti iš namų. „Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos. Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos.

Sergantiesiems svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį. Jų tinklalapyje nurodoma, kad „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.

Svarbu žinoti ir tai, kad ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą.

Ir svarbiausia, kad „Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą. „Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą – sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą“, – nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.