aA
Rusijai pademonstravus agresiją prieš Ukrainą, Briuselyje antradienį posėdžiaus NATO užsienio reikalų ministrai.
© Reuters/Scanpix

Ukrainos reikalai, neabejotinai, sudarys didžiąją ministrų darbotvarkės dalį, tačiau NATO štabo būstinėje tylomis pripažįstama, jog Ukrainai šiuo metu galima pagelbėti tik politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis.

Tačiau gera žinia Lietuvai – NATO jau pradėjo ir veikiausiai tęs aktyvias Rusijos atgrasymo ir rytinių aljanso narių nuraminimo veiksmų.

Po aljanso narių diplomatijos vadovų susitikimo Briuselyje taip pat posėdžiaus NATO-Ukrainos komisija, todėl čia atvyko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.

Trečiadienį vyks NATO-Gruzijos komisijos posėdis su gruzinų užsienio reikalų ministre Maja Pandžikidze. Kaip žinoma, šiuo metu narystės NATO siekia Gruzija, Juodkalnija, Makedonija, Bosnija ir Hercogovina.

Tačiau ko imsis galingiausias pasaulio gynybinis aljansas, susidūręs su Rusijos veiksmais prieš Ukrainą?

1 žingsnis: Rusijos atgrasymas ir sąjungininkų nuraminimas

Ko imsis NATO po Rusijos agresijos: 3 žingsnių programa
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Rusijos agresija prieš Ukrainą meta iššūkį vientisos, laisvos, taikoje gyvenančios Europos vizijai. Tai fundamentaliai pakeitė Europos saugumo vaizdą ir sudarė sąlygas nestabilumui ties rytinėmis NATO sienomis. Šiandien mes pademonstruosime tvirtą įsipareigojimą NATO kolektyvinei gynybai, o gynyba prasideda nuo atgrasymo“, - prieš pat aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

Kaip teigia Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Douglas E. Lute'as, reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, aljansas privalo įgyvendinti trijų dalių strategiją.

Pirma, NATO privalo atgrasinti Rusiją bei nuraminti didžiausią pavojų jaučiančias aljanso nares, tarp jų Baltijos šalis ir Lenkiją. D. E. Lute'o teigimu, kaip tik dėl šios priežasties buvo sustiprinta NATO oro policijos misija Baltijos šalyse atsiuntus papildomus 6 naikintuvus „F-15”. Iš viso Baltijos šalių oro erdvę šiuo metu saugo 10 orlaivių.

Naikintuvų sustiprinti šiai misijai, kai baigsis amerikiečių pamaina, jau pasiūlė Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija, jų pavyzdžiu pasekė ir Vokietija.

Norėdama nuraminti rytines NATO nares JAV taip pat išsiuntė 12 naikintuvų „F-16” ir apie 300 karių į Lenkiją, kur buvo vykdomos karinės pratybos.

JAV karo laivas „USS Truxton“ taip pat treniravosi Juodojoje jūroje kartu su Bulgarijos ir Rumunijos karinėmis pajėgomis.

NATO pasiuntė patruliuoti virš Lenkijos ir Rumunijos ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvus (AWACS).

Kaip pažeidžiamiausių NATO narių nuraminimo priemonė buvo surengtas JAV viceprezidento Joe Bideno vizitas Lenkijoje ir Lietuvoje, kur politikas susitiko su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių vadovais bei užtikrino, kad ginkluotos karinio konflikto atveju JAV ir kitos aljanso narės neabejotinai vadovausis NATO sutarties 5-uoju straipsniu.

Nuraminti sąjungininkų į Europą atvyko ir JAV prezidentas Barackas Obama, kuris užtikrino, jog Rusijai nepavyks įvaryti pleišto tarp Jungtinių Valstijų ir Europos bei pasmerkė Rusijos veiksmus.

JAV ambasadorius D. E. Lute'as taip pat paminėjo, kad dvi Baltijos valstybės – Lietuva ir Latvija – tinkamai sureagavo į krizę ir įsipareigojo iki 2020 metų išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

NATO, be kita ko, neatmeta galimybės dislokuoti nuolatinių karinių pajėgumų rytinėse aljanso valstybėse, nors kol kas apie tai kalbama aptakiai. Kaip žinoma, siekdama išvengti susipriešinimo su Maskva, priimdamas naujas nares aljansas buvo pažadėjęs, kad narėse, besiribojančiose su Rusija, nebus laikomi nuolatiniai sąjungininkų kontingentai. Tačiau vystantis Ukrainos krizei, situacija gali keistis.

2 žingsnis: nekarinė parama Ukrainai

Antrasis žingsnis apima paramą Ukrainai, tačiau visuotinai pripažįstama, kad parama bus labiau politinė ir ekonominė, o ne karinė. Vienas savo pavardės atskleisti nenorėjęs NATO pareigūnas teigia, kad ginkluoto konflikto atveju NATO tikriausiai negintų Ukrainos nuo Rusijos ir neplanuoja padėti atsiimti Krymo, nors pabrėžė, kad Ukrainos teisė pačiai gintis yra nekvestionuojama.

Jungtinių Valstijų ambasadorius D. E. Lute'as nebuvo toks konkretus, tačiau jis pabrėžė, jog NATO parama Ukrainai buvo ir bus labiau politinė bei ekonominė.

Prie politinių priemonių jis priskyrė Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliuciją, kurie nepripažįstami taip vadinamojo Krymo referendumo rezultatai, vadinasi, neigiama ir Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. Šią rezoliuciją parėmė 100 šalių, nors Rusija dėjo didžiules pastangas bandydama įtikinti valstybes neparemti dokumento.

Viena iš tiesioginius ar netiesioginius Rusijos bauginimus patyrusių šalių yra Moldova, kuri pati baiminasi galimų Rusijos provokacijų, susijusių su separatistiniu Padniestrės regionu, esančiu tarp Moldovos ir Ukrainos.

Prie politinės paramos priskiriamas ir gegužės 25 dieną vyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų stebėjimas. Juos stebės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Jungtinių Tautų stebėtojai.

D. E. Lute'as taip pat pabrėžė, kad ekonominė parama Ukrainai apima JAV pasiūlytą 1 mlrd. dolerių paskolą bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 18 mlrd. dolerių paskolų paketą, bet pagal jį Ukrainai teks vykdyti ekonomines reformas.

„Šie žingsniai gana aiškiai parodo, kad Ukrainai teikiama parama – politinė ir ekonominė. Kokį vaidmenį vaidina NATO? Mes išlaikome dialogą NATO-Ukrainos komisijos pavidalu, išlaikome karinį bendradarbiavimą“, - sakė ambasadorius.

Beje, Ukraina yra viena ištikimiausių NATO partnerių ir dalyvavo kone visose tarptautinėse aljanso misijose, pavyzdžiui, Afganistane, Kosove ir panašiai. Po Rusijos agresijos naujoji Ukrainos vyriausybė, vadovaujama Arsenijaus Jaceniuko, pareiškė, kad narystės NATO klausimas nėra įtrauktas į vyriausybės darbotvarkę, bet kai kurie nenorėję būti įvardinti diplomatai teigia, kad tai apgalvotas žingsnis – kam šaukti apie narystę NATO ir provokuoti rusus, jeigu galima dirbti tyliai.

„Mes tarsimės dėl paramos būdų Ukrainai politiniame ir praktiniame lygmenyje“, - sakė NATO generalinis sekretorius, pabrėždamas, kad nepriklausoma, suvereni ir stabili bei demokratiškai valdoma Ukraina, gerbianti žmogaus teises, mažumas ir įstatymo viršenybės principą, yra itin svarbi euroatlantiniam saugumui.

Ko imsis NATO po Rusijos agresijos: 3 žingsnių programa
© DELFI / Kiril Čachovskij

A.F. Rasmussenas paminėjo mažumų apsaugą, todėl tai nėra gera žinia Ukrainai. Šį aspektą nuolat pabrėžia Rusija, kuri Krymo okupaciją ir aneksiją argumentavo rusų ir rusakalbių apsauga bei spaudžia Ukrainą federalizuotis bei rusakalbių regionuose įtvirtinti rusų kalbą kaip antrąją valstybinę kalbą.

3 žingsnis: atsakas Rusijai

Trečiasis aljanso žingsnis apima atsaką Rusijai, bet, žinoma, šiuo atveju taip pat kalbama apie politines ir ekonomines priemones. Prie politinių priemonių priskiriamas politinis Rusijos pasmerkimas, išspyrimas iš Didžiojo aštuoneto (G-8), prie ekonominių – paskelbtos tikslinės sankcijos Rusijos ir Krymo politikams.

JAV ambasadorius D. E. Lute'as, be kita ko, pabrėžė, kad šiuolaikiniame pasaulyje valstybių ekonomikos yra tarpusavyje labai susijusios, todėl Rusija patiria ekonominę savo veiksmų kainą: sunerimę užsienio investuotojai iš šalies išpumpavo 60-70 mlrd. dolerių, smuko Rusijos bendrojo vidaus produkto augimo prognozės.

„Manau, tai atspindi labai aiškią realybę: pasaulio ekonomikos yra integruotos ir Rusija yra viso to dalis. Viskas grindžiama tokiais faktoriais kaip stabilumas, įstatymo viršenybė bei prognozuojamumo. Kai šie faktoriai sunaikinami ar praranda vertę, lieka kariniai veiksmai, kurių ėmėsi Rusija. Bet tam yra ekonominė kaina“, - sakė D. E. Lute'as.

Ko imsis NATO po Rusijos agresijos: 3 žingsnių programa
© Autoriaus nuotr.

Politinis NATO atsakas Rusijai bus praktinio bendradarbiavimo stabdymas NATO ir Rusijos komisijoje, tačiau bus paliekamas atviras langas deryboms ambasadorių lygmeniu. Bendradarbiavimą su NATO priešraketinės gynybos (PRG) srityje 2013 m. sustabdė pati Rusija, mat nesutiko, kad Europoje būtų dislokuota priešraketinės gynybos sistema.

„Mes aiškiai išsakysime, kad Rusijos veiksmai yra nepriimtini, ir apsispręsime dėl bendradarbiavimo lygmens su Rusija. Savo veiksmais Rusija pamynė partnerystės principus ir sulaužė savo pačios įtvirtintus tarptautinius įsipareigojimus. Todėl negalime sugrįžti prie kasdienių reikalų, tarsi nieko nebūtų įvykę“, - sakė A.F. Rasmussenas.

Tiesa, JAV vis dar vykdo bendradarbiavimą su Rusija Afganistane antiterorizmo, kovos su narkotikais srityse bei užtikrinant tiekimo liniją per Rusijos oro erdvę iš šiaurės. Tačiau JAV karių kontingentą sumažinus nuo 140 tūkst. karių iki 8-12 tūkst. Jungtinių Valstijų priklausomybė nuo tiekimo iš šiaurės žymiai sumažėjo, mat lieka atvira tiekimo linija per Pakistaną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Artėja ketvirtojo eurokomisaro kadencija: kaip jis bus skiriamas ir kiek uždirbs

Gegužę Lietuva išsirinko vienuolika narių į Europos Parlamentą, o netrukus bus skiriamas ir...

Jūroje žmonės dažniausiai paskęsta patekę į duobę: gelbėtojas papasakojo, kaip ištrūkti iš jos srovės (26)

Termometro stulpeliams rodant rekordinius karščius, lietuviai traukia prie vandens telkinių ar...

Ganyklose siaubą kelia vilkai: šiemet užpuolė kaip niekad anksti (138)

Įprastai rudenį į bandas įsisukantys vilkai šiemet ūkininkams pateikė staigmeną. Panevėžio...

Pinigai dar ne viskas: į Lietuvą grįžo dirbti už keturiskart mažesnį atlyginimą ir nesigaili (231)

Prieš dvejus su puse metų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gyventi grįžęs Gytis Kašėta...

„Ryto“ centrui Echodui prieš NBA naujokų biržą – šansas padaryti įspūdį „Bucks“ klubui (16)

LKL vicečempiono Vilniaus „Ryto“ klubo aukštaūgis 21-erių metų Martynas Echodas išvyko...

Mėnuo su „OnePlus 7 Pro”: lietuvių dar neatrastas telefonas sužavėjo daugeliu atžvilgiu (127)

Nors „ OnePlus “ išmaniųjų telefonų prekės ženklas savo krepšelyje jau turi net 11...

Šaltakraujais žudikais tapusių lunatikų istorijos sukrečia: kraupių nusikaltimų aukomis tapo patys artimiausi

Nemažai žmonių miegodami pridaro keistų dalykų. Vieni kuria meno kūrinius, kiti gamina valgį, o...

Po Petrikytės koncerto kilusio skandalo Vitulskienė sulaukė atsako: dabar provokuoja ir net prakeikė vaikus (762)

Pastarieji metai, kai pradėjo veikti verslininkės Erikos Vitulskienės mados namai, žinomai...

Lobis po mūsų kojomis: kokie turtai slypi po žeme? (48)

Naudodami statybines medžiagas arba gerdami paprastą vandenį tikrai retai susimąstome, kad visa...

Panevėžio krepšinio klubo legenda papasakojo, kaip gyvena dabar: kamuolį iškeitė į vilkiko vairą

Visų laikų rezultatyviausias „Lietkabelio“ žaidėjas Paulius Staškūnas šiuo metu varžybas...