Ko dabar galima tikėtis iš Lenkijos?

„Be abejo, gali būti kažkokių niuansų, bet (...) prielaidų daryti, kad bus kažkokių esminių pokyčių, nemanyčiau. Turime palaukti oficialių rezultatų“, - žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė ministras.

„Gerbiame bet kokį kaimyninės šalies pasirinkimą ir esame pasirengę bendradarbiauti su išrinktais vadovais“, - teigė L.Linkevičius.

Ministro teigimu, Lenkijoje didesnių pokyčių gali atnešti rudenį vyksiantys parlamento rinkimai.

Lenkijos prezidento rinkimus sekmadienį laimėjo konservatyvios opozicijos kandidatas Andrzejus Duda, įveikęs dabartinį valstybės vadovą centristą Bronislawą Komorowskį.

L.Linkevičius Lenkiją pavadino „artimiausiu Lietuvos kaimynu ir strateginiu partneriu“, ir pabrėžė santykių svarbą saugumo bei energetikos srityje.

„Jeigu ir būna kažkokių skirtumų, juos nustelbia iššūkių ir bendrų tikslų svarba. Manau, kad mūsų bendradarbiavimas bus grindžiamas pragmatiškumu“, - sakė ministras.

Linas Linkevičius

© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvos ir Lenkijos santykius pastaruosius metus temdė Varšuvos priekaištai Lietuvai dėl lenkų tautinės mažumos padėties. Kai kurie Lietuvos politikai sako tikį, kad A.Duda bei jo „Įstatymo ir teisingumo“ partija skirs didesnį dėmesį regioniniam bendradarbiavimui, įskaitant santykius su Lietuva.

A.Kubilius tikisi, kad naujasis Lenkijos prezidentas atsigręš į regioninę politiką

Buvęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius tikisi, kad Lenkijos prezidentu išrinktas Andrzejus Duda atsigręš į regioninius santykius, užuot visą dėmesį sutelkus Varšuvos pastangoms įsitvirtinti Europos Sąjungos (ES) elite.

„Tikėčiausi, kad bus grįžtama prie (žuvusio prezidento) Lecho Kaczynskio politikos, kad Lenkijai priklauso natūrali viso regiono geopolitinė lyderystė, ypač turint omenyje dabartinę Rusijos agresiją“, - BNS pirmadienį sakė A.Kubilius.

Andrius Kubilius

© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Tai būtų labai svarbu, nes paskutiniu metu, ypač Radeko Sikorskio dominavimo užsienio politikoje metu, Lenkijai buvo svarbu įsitvirtinti tarp Europos didžiųjų, būti aukščiausioje lygoje su didžiausiomis Europos valstybėmis, o ne rūpintis regiono saugumu“, - kalbėjo Seimo opozicijos lyderis.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas savo ruožtu pabrėžė, kad naujasis Lenkijos prezidentas „yra labai nusiteikęs stiprinti Lenkijos santykius su NATO“.

Jis atkreipė dėmesį, kad Varšuvoje 2016 metais vyks NATO viršūnių susitikimas. Pasak Seimo vicepirmininko, A.Duda susitikimo metu „neabejotinai skirs daug dėmesio“ didesniam Aljanso buvimui Rytų Europoje.

Gediminas Kirkilas

© DELFI / Mindaugas Ažušilis

G.Kirkilo teigimu, A.Dudos užsienio politikos kryptis bus artima 2009 metais aviakatastrofoje žuvusio buvusio L.Kaczynskio strategijai.

„O kokie buvo tuo metu santykiai? Tuo metu santykiai tarp L.Kaczynskio ir tuometinio prezidento Valdo Adamkaus buvo labai aktyvūs“, - spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras.

Lenkijos lietuviai sako, kad A.Duda - nenuspėjamas prezidentas

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkas Petras Maksimavičius mano, kad Andrzejaus Dudos išrinkimas Lenkijos prezidentu neturėtų stipriai pakeisti tautinių mažumų padėties, o reikšmingesni mažumoms bus rudenį vyksiantys Seimo rinkimai, nes po jų bus skiriamas švietimo ministras.

Pasak P.Maskimavičiaus, Lenkijos lietuviams buvo geriau pažįstamas dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis.

„B.Komorowskis yra labiau patyręs, labiau prognozuojamas politikas, šiek tiek daugiau kalbėjęs apie Lietuvą ir lietuvius, buvęs Seinų krašte ne kartą, buvom su juo susitikę, tai, manau, lietuviai būtent už jį ir balsavo. Bet šiaip ko nors tikėtis tautinei mažumai, aš manau, nė iš vieno prezidento neverta, svarbesni mums arba kitoms tautinėms mažumoms artėjantys Seimo rinkimai rudenį“, - BNS pirmadienį sakė P.Maksimavičius.

Anot jo, A.Dudą iškėlusios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) linkęs sieti Lenkijos politiką tautinių mažumų klausimu su Lietuvos laikysena mažumų atžvilgiu. Su pačiu A.Duda jis sakė neturėjęs progos pabendrauti.

„Aišku, galima kažkiek spręsti pagal tai, kokia politinė jėga jį remia. Teko su kai kuriais jų politikais bendrauti, su pačiu J.Kačinskiu, kuris buvo atvykęs į Punską. Sakyčiau, jų požiūris kietokas, kietoka laikysena, mūsų klausimų sprendimą jis atvirai įvardydavo kaip priklausomą nuo to, kaip Lietuva elgsis su savo tautinėmis mažumomis, ypač su Lietuvos lenkais. Tai mus truputį stebino, kadangi mes tam įtakos neturime. Todėl lietuviai galbūt ir balsavo už B.Komorowskį, kuris truputį nuosaikiau tuos dalykus įvardina“, - dėstė Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje lietuvių belikę tik puspenkto tūkstančio, o tai švietimo ir kultūros klausimus daro itin jautrius bendruomenės išlikimui apskritai.

„Aš manau, svarbiausias klausimas yra švietimas. Kaip minėjau, mūsų jau nebe daug likę - 4,5 tūkst. pagal gyventojų surašymą. Taip kad fundamentalus dalykas yra švietimas - jeigu neišliks mūsų mokyklos, nėra ko tikėtis, kad bus vystomas kultūrinis gyvenimaas, nes paprasčiausiai nebus kam lankytis kultūros namuose. Šiuo metu turime jau tiktai keturias mokyklas ir nepaprastai yra svarbu, kad jos dar šiek tiek gyvuotų. Tai leistų bendruomenei atnaujinti ir savo lyderius, ir tiesiog kitą veiklą vystyti“, - aiškino jis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas BNS teigė manantis, kad po rinkimų Lenkijos pozicija Rusijos atžvilgiu gali tapti dar griežtesnė.