Praėjusį penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio paskelbtas, o vėliau partijos prezidiumo patvirtintas siūlymas Seimui pasileisti, turėjo sugluminti ne tik visuomenę ir koalicijos partnerius, prisipažinusius, kad apie tokį siūlymą iš anksto nežinojo, bet ir dalį pačių konservatorių.
Partijos prezidiumas pareiškė, kad jei šis Seimas nepasileis, Vyriausybė svarstys apie atsistatydinimą, tačiau pati I. Šimonytė pasisakė griežčiau – ji pažadėjo ne svarstyti, o atsistatydinti iškart po NATO viršūnių susitikimo.
Politikos apžvalgininkai neatmeta, kad konservatoriai siūlo Seimui pasileisti patys netikėdami, kad tai įvyks. Esą žlugus šiai iniciatyvai jie galės viešai aiškinti norėję apsivalyti, bet to nepanoro kiti.
Tačiau kas vyks po to, kai atsistatydins I. Šimonytė, o kartu su ja ir visas ministrų kabinetas? Delfi kalbinti konservatoriai teigė atsakymų į šiuos klausimus dar negirdėję.
Jau bruzda ir skyriai
Vienas konservatorių frakcijos narys, su Delfi sutikęs kalbėti anonimiškai, irgi sakė netikintis, kad Seime pakaks balsų pirmalaikiams rinkimams. Tačiau, anot jo, didžiausias klausimas – kas po to, bet pateikti atsakymo į jį partijos vadovybė esą neskuba.
„Tarkime, premjerė neša pareiškimą, permetame atsakomybę prezidentui. O kas toliau – mes dalyvaujame formuojant naują Vyriausybę ar ne? Problema, kad dabar niekas nežino, kur visa tai nuves“, – kalbėjo politikas.
Jis svarstė, kad atsistatydinus Vyriausybei alternatyvų nebūtų daug, nes TS-LKD yra didžiausi Seime.
Pašnekovas sutiko, kad gali būti ir emocijų padiktuotų veiksmų – TS-LKD atstovai tiesiog stebės, kaip kitiems, be konservatorių, seksis lipdyti naują Vyriausybę. Beje, nepavykus to padaryti būtų galima skelbti pirmalaikius rinkimus.
Jis neslėpė, kad klausimų dėl to, kas dedasi Seime, jau kilo ir TS-LKD skyriams.
Jų atstovai, anot jo, bando suprasti, kokia yra partijos vadovybės logika ir ką savo veiksmais ji galiausiai nori pasiekti. Partiečiai klausia, kodėl reikia eiti į pirmalaikius rinkimus ir prašyti palaikymo žinant, kad juose TS-LKD tikrai sulauktų mažesnio palaikymo.
„Juk tikrai mažiau gautume“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak jo, tarp partiečių yra pasipiktinimo ir dėl to, ką apie visa tai turėtų galvoti žmonės.
Esą partija, visada buvusi rimta, solidi bei turėjusi kryptį jėga, dabar atrodo kaip vaikų darželis.
„Jau nieko nebegali prognozuoti“
Dar vienas klausimas, į kurį, panašu, kol kas nėra atsakymų – ką konservatorių partijai daryti su iš premjero posto pasitrauksiančia I. Šimonyte?
Politikei įstojus į TS-LKD buvo pasigirdę kalbų, kad ji gali tapti G. Landsbergio įpėdine partijos pirmininko kėdėje, tačiau jos kategoriškas pasiryžimas trauktis po to, kai išmokų skandalas užkabino ministres – premjerės favorites, minčių partiečiams turėjo sukelti įvairių.
Pasak Delfi kalbinto konservatoriaus, I. Šimonytės galimo pirmininkavimo partijai klausimas šiuo metu yra per ankstyvas.
„Bet po viso šito, kas dabar vyksta, jau nieko nebegali prognozuoti“, – neslėpė jis.
Kitas TS-LKD frakcijos Seime narys, vertindamas I. Šimonytės poziciją, Delfi sakė, kad politikoje šalta galva yra ypač svarbu, bet šioje situacijoje jis to pasigenda.
„Turi mokėti laikyti smūgį, tai yra atsparumas smūgiams, kurių tu neišvengiamai patiri. Šitai situacijai apibūdinti žodžių nėra, neteko man dar nieko panašaus matyti“, – neslėpė jis.
Pasak pašnekovo, politikoje labai daug priklauso nuo personalijų, o „kartais partija, pasirinkdama personalijas, nebūtinai pasielgia teisingai“.
Politiko teigimu, tuo, kaip partijos vadovybė tvarkosi su užklupusia krize, frakcijoje patenkinti toli gražu ne visi, bet ne visi ryžtasi atvirai reikšti savo nepasitenkinimą.
Jis taip pat sakė, kad jei koks nors veiksmų planas ateičiai ir yra, tai didžioji frakcijos narių dauguma apie jį nežino.
Gentvilo versija: yra kažkokių problemų
Konservatorių reakcija į jų ministrėms iškeltus klausimus kaip reikiant įsiūbavo ir koalicijos laivelį.
Garsiausiai TS-LKD veiksmais, o ypač G. Landsbergio pareiškimais, kad Seime yra 52 tarybose dirbę parlamentarai, dėl kurių lėšų naudojimo irgi gali kilti klausimų, piktinasi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jis interviu Delfi trečiadienį net iškėlė versiją, kad konservatoriai gal turi kažkokių problemų, kurias „nutarė išspręsti, įveldami visą Lietuvą į pirmalaikius Seimo rinkimus“. Pasak jo, kolegos, kurie inicijuoja parlamentinę krizę, turėtų pagalvoti ir apie savo atsakomybę.
E. Gentvilas dar kartą akcentavo esantis piktas dėl G. Landsbergio kaltinimų, kad kone visi savivaldybių tarybų narių pareigas ėję Seimo nariai yra susitepę. Atsiprašymo arba apkaltinimo politikas sakė laukiantis iki birželio 1 d.
„Šito dalyko aš taip nepaliksiu“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Jis šiomis dienomis net pareiškė nežinantis, ar dar yra koalicija, kai vyksta tokie dalykai.
Tikisi, kad I. Šimonytė apsigalvos
Anonimiškai su Delfi kalbėjęs vienas Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas teigė, kad frakcijos nariams kilo klausimų, kodėl konservatoriai ir G. Landsbergis staiga nusprendė sužaisti savo žaidimą.
„Nei partijos valdymo organuose, nei frakcijoje mes tokiems jo žygiams iš esmės nepritariame“, – sakė jis.
Jis atkreipė dėmesį, kad pirmalaikiams rinkimams nepritaria net ir konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis.
„Jokio chaoso valstybėje nėra ir mes nepritariame, kad jis būtų kuriamas dirbtinai“, – sakė jis.
Nors I. Šimonytė apie pasitraukimą kalba kategoriškai, Delfi pašnekovas vylėsi, kad ji dar apsigalvos ir „sveikas protas nugalės“.
„Tikiuosi, kad ji priims teisingus sprendimus ir nepasiduos sukeliant Gabrieliaus vėjo burbulą bei toliau dirbs savo darbą. Tikiuosi, kad pasakys: „Aš pasikarščiavau, tęskime darbus.“ G. Landsbergio pareiškimai, kad reikėtų gal ir naujus savivaldos rinkimus surengti, dar labiau absurdiški, žmogus kažkur pasiklydęs yra“, – sakė jis.
Liberalas teigė, kad jį stebina G. Landsbergio ir šiek tiek pačios I. Šimonytės, pareiškusios, kad į šį Seimą pasitikėjimo tikrintis neis, pasakymai ir bandymai sumenkinti žmones, su kuriais dvejus su puse metų priiminėjo įstatymus ir išgyveno ne vieną krizę.
Liberalų sąjūdžio atstovas leido suprasti, kad konservatoriai iš dalies patys sau pakišo koją iš pat pradžių pareiškę, kad garantuoja už visus ministrus, ir jeigu kas, trauksis visa Vyriausybė.
„Nepamatuoti žodžiai kartais gali duoti tam tikros žalos ir įspraudimo į kampą“, – sakė jis.
Su konservatoriais dirbti nėra lengva
Kita koalicijos narė – Laisvės partija – šiomis dienomis turėjo progą pasidžiaugti, kad Seime po svarstymo buvo pritarta jai labai svarbiam Civilinės sąjungos įstatymui. Ar tai reiškia, kad laisviečiai bent jau kuriam laikui nuraminti?
„Koalicija egzistuoja, yra tam tikrų įsipareigojimų, kurie vykdomi“, – Delfi sakė vienas šios partijos atstovų.
Tiesa, jis neslėpė, kad būti su konservatoriais vienoje koalicijoje nėra lengva.
„Kai apie biudžetą sužinai, kai suformuotas, o tada tau papasakoja apie jį, kai tokiu pačiu būdu sužinai, kaip paruošta mokesčių reforma, visi šitie dalykai yra varginantys. Bet matematika tokia: 50 konservatorių Seimo narių, jei jie išliks vienoje frakcijoje, bus stiprus branduolys, aplink kurį suksis dalykai“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, laisviečiai nori dirbti, bet žiūrės „kaip darbai gula ir kaip perspektyva dėliojasi“.
„O jausmai apie koalicinius santykius bus antrame plane, pirmame – reali perspektyva, ar įmanoma padaryt dalykus“, – tikino jis.
