A. Anušausko teigimu, knygoje A. Ramanauskas-Vanagas nagrinėjamas labiau kaip žmogus, kalbama apie jo šeimą, žmoną, dukrą.
„Jis tylėjo dėl dukros, savo šeimos, nenorėjo jų į visą tai įvelti ir kad dukra taptų KGB įkaite. Šios priežasties tuo metu KGB nesuprato. O kankinimų apskritai jokia logika nepaaiškinsi, nes sadizmas, kuris buvo jo atžvilgiu parodytas, netelpa į loginius rėmus“, – mano A. Anušauskas.
Pasak autoriaus, šioje knygoje pateikiami ir liudijimai, tačiau didelis dėmesys suteikiamas ir faktų tyrinėjimui.
„Kiekvienas, kuris skaitys knygą, matys tą įvykių seką, chronologiją, kaip jie rutuliojasi, sukurs ir savo įvykių versiją, įvertindamas tuos dokumentus ir faktus. Knygoje pateikiu savo versiją, kaip tie veikėjai prisidėjo tiek prie Vanago tragedijos, tiek prie jo kovos. (...)
Paveikslas visgi dar nėra iki galo pabaigtas, kai kurie faktai atsiranda tik dabar. Tad tikrai manau, kad ateityje ši knyga dar bus papildyta“, – atskleidžia Seimo narys.
Anot režisieriaus Vytauto V. Landsbergio, A. Anušausko knyga turėtų pritraukti tiek kino, tiek teatro atstivų dėmesį.
„A. Anušauskas rekonstravo A. Ramanausko-Vanago būvimą kiekvieną dieną, kaip viskas vyko tuo metu, kai jis buvo suimtas, nukankintas, tardomas, ką kurią dieną kalbėjo, remiantis jo parodymais. Tad matau, kad ją galėtų rekonstruoti ir teatro kūrėjai“, – sako jis.
Režisieriaus manymu, įdomu ir tai, kad knygoje išnagrinėtas ne tik pats A. Ramanauskas-Vanagas, jo būsenos, diplomatinės savybės, bet ir jo tardymo aplinka – patys tardytojai, kaip ir kodėl jie taip elgėsi, jų portretai.
„Visgi filme apie Vanagą bandysime į situaciją žiūrėti jo ryšininkų, artimųjų ir kitų aplinkose žmonių akimis. Tarsi taip, kaip jis yra matomas, koks jis yra“, – intriguoja V. V. Landsbergis.