Be to, pastebi ji, ir dabar kovo pradžia buvo šiltesnė, negu turėtų būti, o ir balandžio temperatūra prognozuojama 2–3 laipsniais aukštesnė.
– Prognozės rodo, kad savaitgalį pradės šalti, o kitą savaitę gal atšals net iki –10 °C. Ar tikrai pavasaris vėluoja?
– Labai dažnai pagalvoju, kad vakar visi buvo nuleisti iš kosmoso ir niekada nieko nematė. Dar kartą visiems kartoju, kad kovas yra šaltojo laikotarpio mėnuo, o pavasaris neateina kovo 1 dieną pervertus kalendoriaus lapelį.
– Bet kodėl?
– Kažkodėl. Nėra suderinta su Aukščiausiojo kanceliarija, kad lapelį perverti ir visi orai iš karto subyra į pavasarį. Klimatologinis pavasaris į Lietuvą ateina maždaug nuo antros kovo pusės, toks rimtesnis prasideda maždaug nuo lygiadienio. Beje, jis eina per Lietuvą iš pietvakarių maždaug 15 km per parą greičiu. Tad, kol peržingsniuoja, užtrunka. Kartais eina ir labai lėtai, kai kada pamindžikuoja ir pasižiūri, kokia mūsų kantrybė.
– Sakėte, kad anksčiau kovo mėnesį būta ir labai šalta.
– Pati žemiausia kovo temperatūra, Hidrometeorologijos tarnybos archyvų duomenimis, yra –37,5 °C 1964 m. kovo 8 d. Taigi –10 °C, palyginti su –37 °C, ne taip jau ir baisu.
– Bet visa žiema buvo šilta, tad –10 °C atrodo daug.
– Mes labai greitai pripratome prie tropinių žiemų ir mums atrodo, kad Lietuvoje anksčiau niekada taip nebuvo. Dabar jau vasario mėnesį man pradeda skambinti „ar jau galima arti?“, „mes jau buvome susiruošę laukuose gėles susodinti“. Apsiraminkite, mielieji, viena – žemė dar šalta.
– Viskas dabar turi būti apdangstyta?
– Kadangi žiemos pradžia buvo gana šilta, gruodį jau žydėjo žibutės, visi klausė, gal nereikia ir dengti. Sakiau – denkite.
– Beje, žibučių prie mano namų miške ir dabar jau yra.
– Yra jau seniausiai. Kaip ir ta pempė, kuri dar tik turėtų parskristi, o čia laksto nuo kovo pradžios, gal net nuo vasario pabaigos.
– O kokia yra buvusi aukščiausia kovo temperatūra?
– Yra buvę 15,2 °C. Šiandien žadame 10 °C. Tai ar čia labai didelis skirtumas? Kovas, kaip sakiau, yra dar šaltojo laikotarpio mėnuo, tad visko būna: ir pūgų, ir sniego. Beje, 1931 m. Laukuvoje buvo užregistruota 94 cm storio sniego danga. Ir, kai kelininkai pradeda šaukti, kad niekada taip gyvenime nebuvo, sakau – atsiverskite istoriją ir pasižiūrėkite.
Dar galiu pasakyti, kad 2008 m., kai pas mus per visą žiemą visai nebuvo sniego, tuo pačiu metu Kvebeko apylinkėse, Kanadoje, kur platuma beveik ta pati, kaip Lietuvos, per šešias valandas iškrito 5 metrai sniego.
– Bet vis tiek žmonėms rūpi, kada ateis pavasaris.
– Ateis pavasarį. Šalčio įsiveržimas, kuris dabar laukiamas, pavasarį tikrai ne naujiena ir gali kartotis dar keletą kartų, nes, persitvarkant cirkuliaciniams procesams, labai dažnai atsiveria šiaurinis takas, iš kurio pas mus patraukia šaltis. Tada visi persigąstame, kad nebebus ir pavasario – nieko nebus. Bet aš sakau – džiaukitės, kad šiais metais ir šiaurėje buvo šilta, todėl pas mus čia tik iki –10 °C prognozuojama. Beje, labai įdomūs šie metai – keletą kartų Šiaurės ašigalyje buvo šilčiau negu pas mus.
– Kada?
– Ir sausio, ir vasario mėnesį keletą kartų. Šiaurės ašigalyje temperatūra buvo beveik pliusinė, o pas mus – minusinė. Kai pas mus buvo atšalimai, ten kaip tik buvo šilta.
– Tokie reiškiniai fiksuojami tik pastaruoju metu?
– Taip, tokių nukrypimų atsiranda su klimato kaita ir klimato šiltėjimu. Manau, kad jie kartosis vis dažniau ir teks prie to priprasti, susitaikyti ir nebesistebėti.
– Kokių dar pasikeitimų mes galime tikėtis?
– Galiu pasakyti, kad vis dažniau stebimi ne tik pavasario, bet visų metų laikų temperatūrų kontrastai, kai vieną parą yra vienokia temperatūra, o paskui ji arba krinta, arba pakyla 20 laipsnių (praktiškai per vieną parą). Tokie nukrypimai ir svyravimai vis dažnesni ir tikrai ne tik pavasarį, bet ir žiemą, ir vasarą (pavyzdžiui, kelis kartus buvo 30–35 °C ir staiga 16 °C).
Be to, ilgalaikes prognozes paprastai sudarinėja labai dideli JAV ir Rusijos centrai: kovo mėnesis kol kas rodomas šiltesnis, negu kad turėtų būti. Ir balandį rodo šiltą.
– Ką reiškia šiltas?
– Kad temperatūra nebus tokia, kokia Lietuvoje turėtų būti įprasta balandžio mėnesį, ji rodoma 2–3 laipsniais aukštesnė. Ir dabar kovo pradžia tikrai buvo daug šiltesnė, negu Lietuvoje turėtų būti (vidutinė kovo mėnesio temperatūra yra apie 0,6 °C). Tokie nukrypimai iš tikrųjų galimi. O paskui prognozės tikslinamos, nes orai priklauso nuo visokių veiksnių (pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimų, audrų). Tai gali iškreipti prognozes, tad jos paskui pertvarkomos. Taigi toli į priekį labai sunku numatyti.
