Klimatologas nuogąstauja dėl savaitgalio atšalimo: galimas ir blogiausias scenarijus

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pirmadienį klimatologas pripažino, kad ir jį šiek tiek nustebino tokia šiluma metų sandūroje.

„Tai yra rekordas – per instrumentinių matavimų laikotarpį tokios temperatūros nebuvo fiksuota Lietuvoje. Matyt, tai nustebino ne tik mus, bet ir Vokietijos, Lenkijos meteorologus“, – sakė G. Stankūnavičius.

Tam, pasak jo, yra paaiškinimų.

„Labai didelis oro judėjimo greitis buvo virš Vidurio Europos nuo maždaug subtropinių Atlanto ekvatorių. Oras nespėjo atvėsti, judėdamas per žemyną. (...) Čia aš kalbu apie vėją, kuris maždaug yra 3-5 kilometrų aukštyje“, – paaiškino specialistas.

Dar viena priežastis, kaip tęsė klimatologas, yra ta, kad kasmet po truputį didėja vandenyno paviršiaus temperatūra.

„Tai oro masė, kuri lygiai tokiu pačiu būdu būtų atkeliavusi prieš 20 metų nuo tokios ekvatorijos, kurios temperatūra yra apie 20 laipsnių paviršiuje, dabar yra 22 laipsniai, tai skirtumas gaunasi didesnis“, – sakė G. Stankūnavičius.

Lenkijoje šiltesnius orus, jo teigimu, lėmė ir vietinio pietvakarių vėjo efektas.

„Pietų Lenkijoje net ir iki 19 laipsnių pasiekta temperatūra“, – pasakojo klimatologas.

G. Stankūnavičius tai pavadino anomalija.

„Tam šiltam orui laikytis ir judėti palengvino tai, kad daugelyje Europos šalių jau nebebuvo sniego – tas šaldantis efektas ne toks efektyvus iš apačios buvo. Kalnuose gal to sniego dar likę, bet ir tai, sako, dabar nedaug“, – paaiškino laidos dalyvis.

© DELFI / Jonas Balčiūnas

Vis dėlto šiltos oro masės judėjimas, kaip atkreipė dėmesį ekspertas, pasireiškė gana siaurame ruože.

„Šiek tiek šiauriau, Latvijoje, tokios aukštos temperatūros nebuvo, Estijoje buvo artimesnė nuliui, Suomijoje buvo neigiama temperatūra“, – sakė G. Stankūnavičius.

Atlanto ciklonai, pasak jo, keliauja serijomis, o kiekviena serija praeis vis piečiau esančia trajektorija, tad tokie šilti orai Lietuvoje ilgai neužsilaikys.

„Ketvirtadienį naujas ciklonas eina jau pietesne trajektorija ir ta šiluma per Lenkiją, Ukrainą nukeliaus toliau į pietryčius. Penktadienį ciklonas eis dar pietesne trajektorija, jo mes negausime visai – vietoje to ateis žemyninis oras iš šiaurinės Rusijos, todėl savaitgalį laukiamas atvėsimas. Minimali temperatūra labai priklausys nuo debesuotumo – jei prasigiedrys, galbūt kažkur paspaus ir iki -15. Jei ne, tai bus žemiau -10“, – paaiškino klimatologas.

Vis dėlto vidutinė gruodžio temperatūra, jo teigimu, buvo normali, nes šiltą mėnesio pabaigą „kompensavo“ šalta gruodžio pradžia.

„Žiema, kaip ten bebūtų, pranašaujama šiltesnė už daugiametę normą. Aišku, bus tų svyravimų – sausio pradžia laukia šiltesnė, o pabaiga šiek tiek vėsesnė už normą, o dabar, ar bus tų trumpalaikių šalčių, sudėtinga pasakyti“, – sakė G. Stankūnavičius.

Tokie orų ekstremalumai, staigūs pasikeitimai, kontrastingumas, pasak klimatologo, yra vienas iš klimato kaitos požymių.

„Jeigu ir klimatas stipriai pasikeistų, tai nereikėtų laukti, kad pas mus pradės augti citrinmedžiai, jokiais būdais, nes šalia labai didelis Eurazijos žemynas, kuris atvėsta per žiemą, kaip ten bebūtų, o šildo daugiausiai Atlantas“, – akcentavo pašnekovas.

Jis juokavo, kad dabartiniai orai yra „pensininkų žiema“.

„Jie mažiau patiria streso, gali išeiti į gatvę nebijodami – mažiau lūžių, traumų. Patys matėte, kas darosi gatvėse po didelių sniegų ir šalčių – iš varvekliai krenta, ir mašinos susidaužia, ir nespėja šaligatvių, gatvių išvalyti. Be to, šiluma tauposi. Na, galbūt žemdirbiams sudėtingiau, jie nemėgsta didelių temperatūros svyravimų“, – pastebėjo G. Stankūnavičius.

© DELFI / Jonas Balčiūnas

Blogiausias scenarijus, anot jo, būtų, jei ant tokios plikos žemės temperatūra staigiai kristų iki -20, nes dėl to stipriai nukentėtų vaismedžiai.

„Tas atvėsimas turėtų ateiti savaitgalį, tik jo stiprumas yra nevienodas pagal skirtingus scenarijus – optimaliausias būtų 5-8 šalčio žemiausia temperatūra, o pats blogiausias būtų iki -20. Aš tikiuosi, kad bus kažkur per vidurį. Tiksliau matysis kažkur ketvirtadienį“, – sakė klimatologas.

„Jei vandenynai toliau šils, šiltės klimatas ir Europoje, ir galbūt Šiaurės Amerikoje, ir galbūt kituose regionuose, tik ta klimato kaita pasireiškia ne tik nuolatiniu šiltumu, bet ir kontrastingumu. (…) Jei mes įprasime prie teigiamos temperatūros žiemą, tai nereiškia, kad ji visą laiką ir bus“, – teigė G. Stankūnavičius.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su klimatologu žiūrėkite čia: