Kaip savo kassavaitinėje orų apžvalgoje teigia Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius, tokią rudens pabaigai neįprastą šilumą lėmė atmosferos frontas.
„Lapkričio dienos šviesus paros metas jau sutrumpėjo iki 8 su puse valandos ir toliau trumpėja, saulės diskas virš horizonto vidudienį pakyla tik kiek aukščiau 15 °, o šiluma iš Lietuvos nesitraukia. Šio ryto oro temperatūra tikrai nebūdinga rudens pabaigai – nuo +4 °C (Palangoje – +1 °C) vakarinėje iki +10 °C rytinėje Lietuvos dalyje. Tokį atvirkštinį oro temperatūros gradientą (iš rytų į vakarus) lėmė atmosferos frontas. Vakar lėtai judėdamas iš vakarų į rytus jis turėjo dar šalto fronto bruožų, o naktį, pasikeitus cirkuliacijos pobūdžiui, tapo šiltas ir dabar lėtai slenka į šiaurės vakarus“, – rašo jis.
Nors Lietuvoje nei šalčio, nei sniego kol kas nė kvapo, kai kuriose pasaulio vietose, anot mokslininko, jau susidarė nemaža sniego danga.
„Šįryt aukščiausia temperatūra fiksuota šiaurinėje Vakarų Australijos dalyje (+44 °C), nes ten prieš vasaros musono pradžią ir būna karščiausia, be to, šiuo metu (9:00 LT) ten popietė. Šalčiausia vieta taip pat Pietų pusrutulyje – -45 °C, Rytų Antarktidos plato viršūnėje (tyrimų bazė Dom Plateu Eagle), tačiau čia tokią žemą temperatūrą lemia labai sausas oras (santykinė drėgmė apie 0 – 5 %) ir absoliutus stoties aukštis – daugiau kaip 4000 m virš jūros lygio. Rytų Sibire foninė temperatūra kinta nuo -15 °C pietuose iki -30 °C centre ir šiaurės rytuose, šalčiausia – Verchojanske, Jakutija (Sacha) – -36 °C. Tuo pat metu Kanados šiaurėje ir centre bei Aliaskoje (JAV) šalčiai švelnesni – nuo -10 °C iki -24 °C.
Nors didesnėje Šiaurės pusrutulio dalyje žiema dar neprasidėjo, tačiau kai kurie kalnai jau sukaupė nemažai sniego. Pavyzdžiui, Julijos Alpėse (Slovėnija) sniego danga jau kai kur siekia 2,5 metro, tačiau tai arti kalnų viršūnių, žemesniame lygyje, priekalnėse, taip pat kai kur ji siekia iki 1 metro (Aukštutinė Austrija). Europoje sniego danga dabar labiausiai išplitusi Skandinavijoje, Šiaurės Rusijoje, Islandijoje, Prancūzijos Alpėse, Pirėnų ir Kantabrijos kalnuose (Ispanija)“, – informacija dalinasi G. Stankūnavičius.
Vis dėlto, kad snieguoti orai jau pasieks ir Lietuvą, anot mokslininko, tikėtis neverta.
„Lietuvoje žiema dar kol kas „nekvepia“. Oro dalelių atgalinės trajektorijos rodo, kad oro srautai šiomis dienomis į pietinę Baltijos regiono dalį skirtinguose aukščiuose atneša skirtingas oro mases. Tarkime, 3 – 5 km aukštyje oro dalelės 5 parų judėjimo trajektorijos pradinis taškas nustatytas virš atitinkamai Didžiųjų ežerų (JAV) ir Ontarijo provincijos (Kanada) regionų. Žemesniuose lygiuose, 500 – 1200 m aukščiuose, tokios pat trukmės oro dalelės trajektorija prasideda Tuniso, Libijos ir šiaurinio Alžyro regionuose.
Taigi nenuostabu, kad vidutinė paros oro temperatūra šią savaitę siekia +6.6 – +7.8 °C, o tai, pagal klimato duomenis, atitinka spalio pirmą dešimtadienį. Beje, upių vandens lygis beveik nesureagavo į šiomis dienomis vyravusius lietingus orus, išskyrus kai kurias Žemaitijos upes“, – aiškina G. Stankūnavičius.
Anot jo, kitą savaitę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos regionui priklausančios šalys, atsidurs pereinamoje zonoje tarp ciklonų vakaruose ir anticiklono rytuose, todėl kritulių tikimybė bus maža, tačiau dangus bus apniukęs.
„Mažai judrus ir stiprus anticiklonas virš Kazachstano savo gūbrių sistema neleidžia šiltoms ir drėgnoms Atlanto oro masėms pasiekti Sibiro. Iki antradienio šis anticiklonas turėtų nusilpti, tačiau jo vietą užims kitas, toks pat stiprus, kuris, prognozuojama, per Uralą atkeliaus iš Centrinės Arkties. Taigi Lietuva ir visas rytinis Baltijos regionas atsidurs „pereinamoje zonoje“ tarp gilių ciklonų vakaruose (virš Vakarų Europos ir Šiaurės rytų Atlanto) ir stacionaraus bei intensyvaus anticiklono rytuose. Todėl vyraujanti oro perneša šį savaitgalį ir kitą savaitę bus iš pietų ir pietryčių, kritulių tikimybė bus maža, tačiau giedrų ir saulėtų orų taip pat nereiktų tikėtis. Šilta oro masė tokiu metų sezonu pasižymi inversijos sluoksniais, po kuriais susidaro palankios sąlygos formuotis ištisiniam sluoksniniam ar sluoksniniam-kamuoliniam debesuotumui“, – aiškina G. Stankūnavičius.
Mokslininkas, remdamasis ilgalaikėmis prognozėmis, pastebi, kad neįprastas šiais metais gali būti ir gruodis: „Ilgalaikių orų prognozių sistemos, tiek Europos vidutinės trukmės prognozių centras, tiek JAV NOAA, prognozuoja šiltesnį ir drėgnesnį už normą gruodžio mėnesį.“