aA
Neryškus perėjimas iš žiemos į pavasarį tarsi ištrynė sezoniškumo ribas, todėl į mūsų šalį atkeliavęs pavasaris kažkaip liko nepastebėtas. Visgi pavasris jau skleidžiasi visu gražumu: koks jis bus toliau – džiugins, o gal saulėtus orus netruks pakeisti dargana? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas, laidoje „Delfi rytas“.

Ore jau galima užuosti pavasarį. Ar atkeliavęs pavasaris niekur nebepasitrauks, ar reiktų paskubėti juo pasidžiaugti, – klimatologo teiravosi laidos vedėja Kristina Pocytė.

„Ko gero, pokalbį reiktų pradėti nuo to, kad šiemet klimatologinės žiemos – neturėjome. Žiemos perėjimas į pavasarį nebuvo aiškus, nežinia, kada iš tiesų jis prasidėjo“, – sakė D. Valiukas.

Pavasaris niekur nebuvo dingęs

Kaip pavyzdį pateikė kovo mėnesį – šis esą buvo net trim laipsniais šiltesnis, nei pas mus įprasta. Ypač šilta kovo mėnesio pradžia – pirmasis dešimtadienis šilčiausias per pusšimtį metų. Ne ką prastesnis ir antrasis dešimtadienis. Trečiasis – vėsesnis, labai permainingas, šiuo metu fiksuoti temperatūros skirtumai: buvo ir 18,1 laipsnių šilumos, ir 11,9 šalčio. Šitiek temperatūra nebuvo nukritusi net žiemos mėnesiais. „Balandžio mėnesį – saulėta, atrodo, kad sugrįžo pavasaris, tačiau jis niekur nebuvo dingęs“, – patikino D. Valiukas.

Klimatologo žiniomis, šiomis dienomis bendra oro temperatūra turėtų būti šiek tiek žemesnė už daugiametes normas. Dienomis temperatūra kils iki dešimties laipsnių šilumos, bet naktys bus vėsesnės, todėl gali susidaryti įspūdis, kad yra šiek tiek vėsiau – ypač rytinėmis valandomis.

Pavasaris – permainingas metas, todėl D. Valiukas neatmetė galimybės, jog temperatūra gali nukristi ir žemiau nulio. „Galbūt ne visoje Lietuvoje, pakankamai skiriasi sąlygos. Rytinėje, pietrynėje šalies dalyje – vėsiau, naktimis galime sulaukti minusinės temperatūros. Tuo nereikėtų stebėtis, balandžio pabaigoje taip būna“, – pastebėjo jis.

Kalbėdamas apie galimus kritulius D. Valiukas sakė, jog tai nemaža dalimi priklauso nuo konkrečios teritorijos. Derėtų atkreipti dėmesį ir į prieš tai buvusius mėnesius. „Kovo mėnesį bendras kritulių kiekis buvo didesnis nei įprasta, tačiau pasiskirstymas – netolygus. Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito daugiau, o centrinėje dalyje – mažiau“, – sakė klimatologas. Jis patvirtino, jog kritulių trūkumas – besitęsiantis. Krituliai iškrinta, bet tik po keletą milimetrų per dieną.

Pasak D. Valiuko, kritinės situacijos dar nėra, drėgmės pakankamai: „Kad išsivystytų drėgmės trūkumas turi praeiti laiko, kol kas tokios tendencijos nematome. Pažvelgus į gegužės mėnesio prognozes – kritulių numatoma šiek tiek mažiau nei būna įprastai, ypač pirmoje mėnesio pusėje. Vėliau viskas sugrįš į savo vėžes.“

Vadovautis galima tik klimato kaitos tendencija

Ilgalaikės orų prognozės nėra tikslios ir per daug nepatikimos, tad D. Valiukas nesiėmė prognozuoti kokia bus šiųmetė vasara. Užtat gegužės mėnuo, anot jo, turėtų būti artimas daugiametėms normoms, įprasta vidutinė temperatūra – 12,4 laipsnių šilumos.

Tačiau D. Valiukas perspėjo, jog ir tendencijomis nereiktų vadovautis – tokia mūsų šalies geografinė padėtis, čia dažni pokyčiai, permainingumas. Vadovautis esą galima tik bendra klimatos kaitos tendencija. Pastaroji atsiliepia per kylančias temperatūras, dažnėjančias karščio bangas, kitus kontrastus. „Temperatūrų svyravimai, besikaitaliojantys orai – tokios tendencijos ryškėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje“, – sakė klimatologas.

Jis negalėjo pasakyti, ar ateinanti vasara bus maloni: „Tokia jau mūsų klimato zona. Visi įsivaizduojame lietuvišką vasarą, tokia ji buvo ir pastaraisiais metais – anomalių nuokrypių nebuvo.“

Na, nebent praėjusių metų birželį – fiksuotas pakankamai didelis nuokrypis, buvo labai karšta. Tačiau tokie atvejai dažnai nepasitaiko.

Prognozių tikslumas priklauso... nuo lėktuvų

Dėl karantino sustabdyti keleiviniai skrydžiai. Kalbama, jog dėl to, kad neskraido lėktuvai orų prognozės gali būti ne tokios tikslios. Su kuo tai susiję? D. Valiukas aiškino, jog norint sudaryti prognozę, reikia daug informacijos apie įvairius metereologinius parametrus: oro temperatūrą, drėgmę. Reikalingi duomenys ne tik nuo žemės paviršiaus, bet ir aukštesniuose sluoksniuose, kur skraido lėktuvai – jie surenka reikalingą informaciją, paskui ji perduodama į skaičiavimo centrus, kur yra modeliuojamos ir skaičiuojamos prognozės. Sumažėjus duomenų kiekiui, kinta prognozių patikimumas.

DELFI.TV
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
3.4500

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (235)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (240)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (91)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Orai: atsitraukus lietui aplankys vasariška šiluma (9)

Antradienio naktį Lietuvoje savo pozicijas sustiprins aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Debesų...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (331)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (981)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas? (2)

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (47)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

Veždama neįgalų tėvą namo 15-metė dviračiu numynė 1200 km (25)

15-metė Jyoti Kumari išvyko iš savo kaimo ir numynė dviračiu 1200 km, veždama ir neįgalų...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (63)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

|Maža didelių žinių kaina