Tokius pavydžius atvirame laiške Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchams apie „netinkamą lenkų tautybės kunigų veiklą Lietuvoje“ mini Gintautas Šapoka iš Alytaus rajono.

Tikintysis klausia, ar galima toleruoti lenkų kunigų žodžius, neva lenkiškai sukalbėta „Zdrowa Marija“ atstoja dešimt lietuviškai sukalbėtų „Sveika Marija“?

„Lenkų kunigai dar ir dabar skelbia: „Būti geru kataliku gali tik geras lenkas, o geru lenku – geras katalikas“. Gera lenkystė, lenkų kunigų manymu, yra kelionė į Dievo karalystę“, - piktinasi G. Šapoka.

Nepripažino Lietuvos

Atvirame laiške, kuriuo vyras pasidalijo su DELFI, apgailestaujama, jog tolerancija ir pagarba lietuviams, Lietuvai bei kitų konfesijų tikintiesiems nepasižymi ir aukštieji Lenkijos bažnyčios dvasininkai.

Kauno arkikatedra
„Prisiminkime, kaip Kaune, per Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus Arkikatedros Bazilikos 600 metų jubiliejų Krokuvos arkivyskupas S. Dzivišas teigė, kad Lenkija yra Lietuvos gynėja nuo Rytų, bet nė žodeliu neužsiminė apie vykdytą Lietuvos lenkinimą, Vilniaus krašto polonizavimą. O ką išdarinėjo lenkai su kitų konfesijų tikinčiaisiais? Jums gal nežinomas faktas, kad 1938 m., per vieną naktį, tuometėje Lenkijoje sugriauta 140 stačiatikių cerkvių. O svarbiausia, kad šioje akcijoje šalia policijos, kariškių dalyvavo ir Liublino katalikiškojo universiteto profesoriai ir studentai. Kardinolas Dzivišas nepaminėjo ir to, kad Lenkija taip mylėjo Lietuvą, kad iki Antrojo pasaulinio karo buvo vienintelė valstybė Europoje nepripažinusi Lietuvos de jure“, - rašo G. Šapoka.

Pasak kreipimosi autoriaus, kartu S. Dzivišas nė žodeliu neprisiminė ir nepasmerkė 1919 m. įvykdyto Seinų kunigų seminarijos dėstytojų, studentų ir paties vyskupo A. Karoso išvarymo iš Seinų pėsčiomis į Lietuvą. „O kur dar Armijos Krajovos veiklos įvertinimas, vykdant lietuvių ir kitų etninių grupių naikinimą Lietuvoje? Tai ir yra istorija, kurią turime žinoti ir prisiminti, bet kartu turime žiūrėti ir į ateitį“, - laiške hierarchams teigia Alytaus rajono gyventojas.

Dievas moka tik lenkiškai?

G. Šapoka viliasi, jog Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyresnybei žinoma, kaip Šalčininkų rajono Turgelių klebonas per šv. Mišias koneveikdavo tuos, kurie veda vaikus į lietuviškas mokyklas: „Po šių faktų paviešinimo, lietuviams teko net tris kartus kreiptis į Vilniaus vyskupystę, kad situacija keistųsi, tačiau po trejų metų klebonas iš Turgelių perkeltas į Maišiagalą, tęsti savo ganytojiškos (aišku lenkiškos) veiklos“.

G. Šapokai toks sprendimas primena sovietinę istoriją, „kai kolūkio pirmininkas pragerdavo ir nugyvendavo vieną kolūkį, o jį perkeldavo į kitą“.

Susirūpinęs tikintysis nori tikėti, jog vyskupams taip pat žinoma, jog „Vilniaus rajono parapijų kunigai važinėja į lenkiškai kalbančių parapijiečių šeimas, kurie leidžia vaikus į lietuviškas mokyklas, ir ragina juos Pirmąją Komuniją priimti lenkų kalba“. G. Šapoka klausia, kas tai: ar vėl Dievas nesupranta lietuviškai ir moka tik lenkiškai?

Baudė kunigus, lietuviškai aukojusius Mišias

„Bažnyčiai niekas neprimes kišimosi į valstybės politinius reikalus, jeigu kunigija tikrai vadovausis evangelinėmis tiesomis ir užjaus, gins silpnesnį, skriaudžiamą žmogų, - įsitikinęs G. Šapoka. - Juk ne lietuviai užgrobė Lenkijos žemes, o Lenkija! Pirmosios Nepriklausomybės laikotarpiu ir rusų sovietinės okupacijos metais lietuviai Lietuvoje neengė lenkų, bet atvirkščiai – leido normaliai ir gausiai plėtotis jų bendrijai: kūrė lenkiškas mokyklas, kitas švietimo įstaigas, antrosios Nepriklausomybės metais netgi leido įsteigti politinę partiją“.

Pasak kreipimosi autoriaus, keletą šimtų metų Vilniaus kunigų seminarija, Radvilos įsteigta lietuviams kunigams rengti, buvo grėsmingos polonizacijos židiniu, vyskupas Jalbžykovskis bausdavo kunigus, laikančius pamaldas lietuviškai.

„Lietuva 1990 - aisiais, atkūrusi savo Nepriklausomybę, nieko nepadarė, kad agresyvus lenkiškas šovinizmas neplistų mūsų Tėvynėje ir būtent pačioje lietuviškiausioje - pietrytinėje Lietuvos dalyje. Todėl ir šiandien mūsų tautos klasiko Justino Marcinkevičiaus žodžiai, kaltinantys Bažnyčią nuolankumu žiauriai neteisybei, yra aktualūs. Ypatingai!“, - pabrėžia G. Šapoka.

Jo žodžiais, bažnyčia turi būti Tiesos, Meilės ir Gailestingumo veidrodis, o ne fariziejiškai biurokratinis mechanizmas, pataikaujantis neteisybės, melo, agresyvaus šovinizmo politikai, nesvarbu, iš kurios pusės ta velnio sėkla plistų - Rytų ar Vakarų.

„Jūsų Ekscelencijos Lietuvos Katalikų Bažnyčios Hierarchai, labai norėčiau, kad užkirstumėte kelią tokiems dalykams, kurie vyksta Vilniuje, nes iki šiol Jūsų balso nesigirdi. Supraskite mane teisingai: jokiu būdu nesu prieš Vilniaus krašto lenkiškumą, bet esu prieš lenkomaniją ir prievartinį tolesnį lenkinimą“, - kreipimąsi į vyskupus baigia G. Šapoka, prašydamas Dievo pagalbos jų kilniems darbams.

Bažnyčios noras – ne aitrinti, o gydyti istorijos žaizdas

„Skaudžios istorijos palieka žaizdų visose tautose. Vienas iš Bažnyčios tikslų – jas gydyti ir siekti broliškos tautų bendrystės Kristuje“, - komentuodama DELFI skaitytojo priekaištus sakė Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatorė Živilė Šeporaitytė, pabrėždama, jog savo tautos branginimą turi lydėti ir pagarba kitoms tautoms.

Įvairios tautos vadina Dievo Motiną savo karaliene. Pasak Ž. Šeporaitytės, panašių maldų ar posakių nereikėtų interpretuoti nacionalistiškai. Bendruomenių ir tautų susitaikymui tikrai nepadeda, kai daugybės metų senumo pasakymai, jog lietuvių kalba netinkama melstis, yra pateikiami kaip dabarties tikrovė.

Gintautą Šapoką iš Alytaus rajono į hierarchus paskatino kreiptis Glitiškių žudynių 70 – mečio minėjimo Paberžės bažnyčioje aprašymas žiniasklaidoje. Tikinčiajam pasirodė nepriimtina, kad „gedulingose iškilmėse kunigas aukštino tarpukario Lenkijos vadą Juzefą Pilsudskį už Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos, o prieš Lietuvą kovojusius „Armijos Krajovos“ vyrus vadino „geležiniais didvyriais“.

Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatorė DELFI teigė, jog pasirodžius skandalingam Glitiškų žudynių minėjimo aprašymui buvo kalbėtasi su minėjime dalyvavusiais kunigais, tačiau skelbti teiginiai nepasitvirtino. Tai paliudijo ir renginyje dalyvavę pasauliečiai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (999)