Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios ketinta pasirašyti susitarimus dėl užsienio politikos ir krašto gynybos. Kurį laiką atskirai posėdžiavusiems parlamentarams nusprendus, kad Seime įmanoma dirbti ir sėdint vienoje salėje, atgijo pokalbiai ir dėl minėtų susitarimų. Kaip teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šiuo metu vyksta pokalbiai, kada būtų galima sudėti politinių partijų lyderių parašus susitarime dėl krašto gynybos.
Priešingai nei susitarimo dėl užsienio politikos atveju, parlamentinėms partijoms kur kas lengviau sekėsi ieškoti bendrų vardiklių dėl šio klausimo. Ir nors, kaip buvo anksčiau planuota, iki pavasario sesijos šio susitarimo pasirašyti nepavyks, L. Kasčiūno manymu, parašai galėtų būti sudėti dar liepos mėnesį. Pavyzdžiui, minint Žalgirio mūšio datą – liepos 15-ąją.
„Aš kol kas nepasiduodu. Yra liepos mėnuo, yra svarbios datos. Gal liepos 6 d. bus sunku suspėti, bet yra Žalgirio mūšio data – liepos 15 d. Tai link to aš siūlysiu judėti, bet dar tikrai nenoriu kalbėti, kad tai yra sutarta“, – Eltai sakė L. NSGK pirmininkas, pridurdamas, kad antradienį šiuo klausimu jau spėjo pakalbinti kitų partijų atstovus.
„Kaip tik šiandien aš kalbėjausi su kelių politinių partijų lyderiais – parlamentarais ir su atstovais, dirbusiais darbo grupėje... Mintis yra grįžti prie pasirašymo idėjos“, – teigė politikas.
„Nedrįsčiau teigti dėl konkretaus laiko, bet pokalbiai šiandien įvyko ir jie mane nuteikė optimistiškai“, – pažymėjo jis.
L. Kasčiūnas svarstė, kad susitarimą dėl gynybos vertėtų pasirašyti dar iki rudens sesijos pradžios. Pasak jo, tai būtų sveika reakcija į Lietuvai itin svarbų Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą ir ten priimtus sprendimus.
„Galėtume pasirašyti ir rudens sesijos pradžioje, bet aš situaciją modeliuoju taip: man atrodo, kad tikrai turėsime gerų žinių iš NATO viršūnių susitikimo“,– sakė L. Kasčiūnas.
Optimizmu trykštantis politikas pažymėjo, kad būtų gerai, jei iškart po NATO viršūnių susitikimo Lietuva parodytų, jog aktyviai ir realiai ruošiasi priimti papildomus karinius pajėgumus.
„Tai, matyt, būtų labai gražu ir sveika bei naudinga diplomatiškai, jei mes liepos mėnesį pasiųstume signalą vokiečiams ir kitiems mūsų sąjungininkams, kad infrastruktūriniai darbai yra mūsų prioritetas“, – sakė L. Kasčiūnas. Būtent infrastruktūros klausimas, pažymėjo politikas, yra vienas iš prioritetinių aspektų paruoštame susitarimo projekte.
Galiausiai, teigė NSGK pirmininkas, jis ketina dar kartą pasikalbėti ir su „valstiečiais“, kurie protestuodami prieš kelis jiems neįtikusius projektus, visiškai nesusijusius su saugumu, pareiškė parašų po ruošiamu susitarimu nedėsiantys.
