Planai nuo šių metų liepos nemokamai skiepyti kūdikius nuo meningito stringa. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutariant su gamintoju dėl vakcinos kainos, gali tekti persvarstyti, kiek mažųjų gaus nemokamą apsaugą nuo klastingos ligos.
© Kauno klinikinė ligoninė

Šeštadienį Kauno klinikose ištikusi tragedija, kai nuo meningokokinės infekcijos mirė iš Šiaulių ligoninės atvežta trimetė mergaitė, vėl paskatino klausimus, kodėl Lietuvos vaikai vis dar nesulaukia kompensuojamų skiepų nuo klastingos ligos. Tuo labiau, kad šįmet – tai jau antra tokia skaudi nelaimė. Kovo viduryje nuo meningokoko Santaros klinikose mirė pusantrų metų vaikas.

Apie tai, kad kūdikiai nuo B tipo meningokokinės infekcijos nuo liepos bus vakcinuojami valstybės lėšomis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga DELFI konferencijoje prabilo praėjusių metų spalį. Tuomet minėta, kad pagal rekomendacijas šie nemokami skiepai bus skirti vaikams iki 4 metų.

Po mėnesio SAM persigalvojo – buvo paskelbta, kad didžiausioje rizikos grupėje yra vaikai iki vienerių metų, tad būtent jie ir bus nemokamai skiepijami.

Šių metų sausio 11 dieną ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukiami skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Nuo liepos planuojama skiepyti pačius mažiausius, 2 mėnesių sulaukusius kūdikius.

Skiepijimo schemą sudarys trys vakcinos dozės: pirmąją gaus 2 mėn. kūdikiai, paskui skiepai bus kartojami jiems sulaukus 4 mėn. ir 12-15 mėn. amžiaus. Tai reiškia, kad vyresni kūdikiai, kuriems, prasidėjus nemokamai vakcinacijai, bus, tarkime, trys mėnesiai, valstybės lėšomis mokamų skiepų negaus.

Kaip skelbta sausį platintame SAM pranešime, apsirūpinti reikalinga vakcina planuota per Valstybinės ligonių kasos (VLK) organizuojamas viešųjų pirkimų procedūras. Tačiau DELFI išsiaiškino, kad dar praėjusiais metais SAM pokalbius dėl meningokoko vakcinos tiekimo pradėjo su vienintelės pasaulyje jos gamintojos – bendrovės „GlaxoSmithKline“ – atstove mūsų šalyje „GlaxoSmithKline“, o šių metų kovą įvyko pirmasis oficialių derybų etapas.

Užsiminė apie augančią kainą

DELFI pavyko susipažinti su praėjusių metų rugsėjį parengtu deryboms skirtu dokumentu, kuriuo bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“ pateikė SAM informaciją apie apytikslę vakcinos kainą Lietuvai, planuojant 2018 metų biudžetą ir ketinant į jį įtraukti meningokoko vakcinai įsigyti numatomas išlaidas.

Jame nurodoma, kad viena „Bexsero“ vakcinos dozė valstybei galėtų kainuoti apie 55 eurus be Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tačiau ši kaina turėtų būti vertinama tik kaip orientacinė.

Sveikatos apsaugos ministrui į sausį pasirašius įsakymą dėl nemokamos vakcinacijos kūdikiams, pradėjo sklisti kalbos, esą vienintelio šios meningokoko vakcinos gamintojo atstovas, valstybei jau paskelbus apie prisiimtus įsipareigojimus, pradėjo kelti anksčiau pasiūlytą kainą. Tai netiesiogiai DELFI patvirtino ir pati SAM.

„Šiuo metu su šia bendrove („GlaxoSmithKline Lietuva“) vyksta derybos dėl vakcinos nuo meningokokinės infekcijos kainos. Derybose priimti sprendimai yra konfidencialūs, o posėdžių metu nagrinėjama medžiaga viešai neskelbiama, todėl galime tik patvirtinti, kad prieš priimant sprendimą dėl vakcinos įtraukimo į skiepų kalendorių ir prieš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatant joms lėšas, buvo gauta vienokia orientacinė kaina“, – atsakyme DELFI nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Jos teigimu, būtent pagal orientacinę kainą ir buvo paskaičiuota, kiek bus galima paskiepyti vaikų nemokamai, ir numatytas lėšų poreikis biudžete.

„Jei nutiktų taip, kad kaina po derybų būtų didesnė už tą, kuri buvo pateikta kaip orientacinė biudžetui suplanuoti, labiausiai nukentėtų vaikai ir jų tėvai, nes biudžetas yra suplanuotas, papildomų lėšų nėra, todėl būtų sudėtinga padidinti išlaidas šiai vakcinai didesnėmis kainomis. Jei vis tik taip nutiktų, tektų ieškoti papildomų finansinių išteklių PSDF biudžete ir spręsti iš ko atimti, t. y., kam skirti mažiau arba neskirti.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga
© DELFI / Karolina Pansevič

Pavyzdžiui, gal nekompensuoti daugiau sauskelnių šlapimo nelaikantiems, nors šiuo metu yra planuojama praplėsti gavėjų ratą ir kompensuoti jų daugiau. Arba nekompensuoti kitų būtinų efektyvių vaistų, kurių laukia pacientai. Tačiau tikimės, kad taip nenutiks ir šiais metais kompanijos pateiktą didesnę kainą derybų metu pavyks sumažinti“, – sakė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Kiek moka britai, o kiek – italai

DELFI apie šią situaciją teiravosi bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“, tiekiančios „Bexsero“ vakciną mūsų šaliai, vadovo Kęstučio Čereškos. Jis patvirtino, kad SAM iš tiesų buvo pateikta orientacinė 55 eurų kaina.

„Prie orientacinės kainos stipriai prisirišti negalėtumėme. Ji galėtų būti tokia, galėtų mažesnė, didesnė – labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Dabar yra pasikeitusi SAM pozicija dėl kiekių, todėl ir orientacinė kaina dabar šiek tiek didesnė. Tačiau derybos dar nepasibaigusios“, – teigė jis.

Šiuo metu meningokoko B grupės vakciną į nacionalinį imunizacijos kalendorių yra įtraukusios kelios valstybės – Didžioji Britanija, Andora, Airija, Italija.

„Pavyzdžiui, Italija turi trejų metų sutartį, perka 0,5mln. dozių, ir kaina jiems – 66,67 euro už dozę“, – nurodė „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas.

Tuo metu SAM yra linkusi remtis Didžios Britanijos pavyzdžiu. „Galime patvirtinti ir tai, kad dabar pateikta kaina deryboms yra gerokai didesnė, nei tokių pat vakcinų kaina Jungtinėje Karalystėje“, – DELFI nurodė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pirmoji kūdikių vakcinaciją nuo meningito pradėjusi Didžioji Britanija dar 2015 metų pavasarį paskelbė, kad valstybei pavyko pasiekti susitarimą su gamintoja „GlaxoSmithKline“ dėl skiepų kainos. Kaip šios šalies žiniasklaidai tuo metu kalbėjo šalies sveikatos reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas, po gana ilgų derybų „GlaxoSmithKline“ sutiko vieną skiepų dozę parduoti už 19 svarų (apie 21,5 euro), kai iš pat pradžių buvo prašoma 75 svarų (apie 85 eurų).

„Didžioji Britanija šiuo atveju nėra tinkamas pavyzdys. Ten sudaryta kompleksinė sutartis, įtraukiant į ją ir valstybės paramą kompanijai ligos stebėsenos sistemai, kuri ten labai išvystyta. Todėl vakcinos kaina – tik labai maža tos sutarties dalis. Kalbėti šiomis aplinkybėmis apie Didžiosios Britanijos pavyzdį būtų spekuliacijos“, – aiškino K. Čereška.

Bandytų pirkti per tarpininkus

„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas svarstė, kad derybos su vakcinos gamintojais SAM „nelabai įdomios“.

„Procesas jau pakankamai užsitęsė. Jeigu atsitiktų taip, kad mes negalėtume tiekti vakcinos už tokią kainą, nežinau, ką SAM darytų. Kas bus „blogiukai“, jei negalėsime pateikti produkto? Žinoma, mes. Atrodo, jie ir rengia tą situaciją“, – tvirtino K. Čereška.

SAM šiuo atveju teigia išeitį turinti. „Atsižvelgiant į tai, kad vakcina yra įtraukta į Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą, juo naudojantis ir planuojama įsigyti minėtą vakciną, nebent derybose ar po derybų būtų priimti kiti sprendimai. Nudojantis elektroniniu CPO LT katalogu, pirkimo procedūros trunka trumpai, todėl tikimasi, kad vakcina Lietuvą pasieks kaip ir numatyta – iki liepos 1 dienos“, – atsakyme DELFI nurodė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Kokia kaina perkant per CPO LT valstybė vakciną įsigytų, dar neaišku. Kaip tvirtino K. Čereška, jo atstovaujama „GlaxoSmithKline Lietuva“ šioje sistemoje nedalyvauja.

„Ten ateis didmenininkai su savo antkainiais. Bet tikiuosi, kad ministerijai užteks proto to nepadaryti. Kas šiandien prisiims riziką pirkti per CPO iš didmenininko, o ne tiesiai iš gamintojo?“, – stebėjosi jis.

Kęstutis Čereška
Kęstutis Čereška
© DELFI / Audrius Solominas

Tuo metu VLK, kuriai SAM yra pavedusi organizuoti pirkimo procedūras, išsako kitokią poziciją.

„VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja patikino, kad perkant iš didmenininko ne visada būna brangiau, nei iš gamintojo. Pasak jos, pirmiausia reikia baigti derybas – jų rezultatai lems tolimesnius sprendimus“, – DELFI nurodė VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.

Buvęs ilgametis VLK vadovas Algis Sasnauskas DELFI sakė nesusidūręs su atveju, kai įsigyti medikamentų, tiekiamų monopolisto, per CPO būtų pavykę pigiau, nei derantis tiesiogiai.

„CPO gali parduoti pigiau tuo atveju, jeigu yra konkurencija tarp gamintojų. Bet kai yra vienintelis gamintojas, konkursas netenka prasmės. Taigi, manau, ir šiuo atveju, įsigyjant vakciną per CPO, bus perkama tai, ką iš tiesų pasiūlys „GlaxoSmithKline“. Nors vakciną teikia platintojai, bet kainą jiems nustato gamintojo atstovas, taigi, realu, kad ta kaina bus didesnė, nes tarpininkas pasiims savo gabaliuką. Būčiau labiau derybų pusėje, nors su monopolininkais tartis sunku“, – aiškino jis.

Kaip DELFI nurodė CPO LT direktorius Darius Vedrickas, galimybė nusipirkti vakciną per CPO LT pigiau nei pas gamintoją yra.

„Pirkdamos per elektroninį katalogą perkančiosios organizacijos turi galimybę nustatyti didžiausią kainą, kiek gali sumokėti už vakciną ar vaistą. Jei tiekėjas pasiūlo didesnę kainą nei numačiusi sumokėti perkančioji organizacija, pirkimas neįvyksta. Tokią kainą sistema automatiškai atmeta“, – nurodė jis.

D. Vedricko teigimu, CPO LT užsiregistravę trys vakcinos nuo meningokoko B tiekėjai.

„Per pastaruosius dvejus metus konkursus laimėjo skirtingi tiekėjai. Remiantis paskutiniais vakcinos nuo meningokoko B pirkimais, kurie įvyko šių metų vasarį, pigiausiai vakcina (0,5 ml užpildytas švirkštas) buvo įsigyta už 75,39 euro be PVM. Vis dėlto verta pastebėti, kad sveikatos priežiūros įstaigos nebuvo nustačiusios jų maksimalaus biudžeto“, – sakė CPO LT vadovas.

Skiriasi kelis kartus

„GlaxoSmithKline“ tiekiamos meningokoko vakcinos rinkos kaina Lietuvai šiuo metu yra 75 eurai.

Metų pradžioje žiniasklaidoje skelbtais duomenimis, Lietuvos gydymo įstaigose, meningokoko vakciną įsigyjančiose per CPO ir įskaičiuojančiose savo išlaidas skiepijimui organizuoti, vienos vakcinos kaina, skiepijantis privačiai, siekia 90-130 eurų, o kartais ir daugiau. Kūdikiams paskiepyti reikia trijų vakcinos dozių.

Šių metų PSDF biudžete šios meningokokinės vakcinos įsigijimui numatyta 2,6 mln. eurų. Tačiau tai – pusmečio kaina. Anksčiau teigta, kad per metus tam reikėtų 5,2 mln. eurų, o 2016 metais, kai buvo nutarta į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą įtraukti vakciną, skirtą meningito B profilaktikai, „esant finansinėms galimybėms“, buvo skelbta, kad tam per metus prireiks 8 mln. eurų.

Pastaroji suma, vertinant VLK pateiktus duomenis, būtų sudariusi praktiškai visą Nacionalinei imunoprofilaktikos programai finansuoti tais metais skirtą biudžetą. 2016 metais jis siekė 8,7 mln. eurų. Šįmet tam suplanuota 11,548 mln. eurų, už šią sumą kompensuojama 14 rūšių vakcinų nuo įvairių ligų.

Kaip DELFI nurodė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė, 2016 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 75 susirgimai meningokokine infekcija, 7 iš jų pasibaigė mirtimis. 2017 metais registruotas 81 susirgimas, 11 mirties atvejų.

Didžiausias sergamumas ir mirtingumas stebimas kūdikių (iki 1 metų) ir 1-4 metų amžiaus vaikų grupėje.

Pagal šiuos rezultatus padėtis Lietuvoje – prasčiausia Europoje. Europos ligų kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumo šia infekcija rodiklis siekia 1,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Airijoje šis rodiklis yra 1,5, Jungtinėje Karalystėje – 1,4, Maltoje – 1,2.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aprūpino darbu, automobiliu ir butu kurorte: išskirtinės sąlygos kelia dar didesnių įtarimų (62)

Vyriausybei vis garsiau kabant apie valstybinių įmonių veiklos optimizavimą, aiškėja, kad kai...

Lietuvoje mįslingai daugėja pinigų iš Rusijos (315)

Daugiausia mūsų tautiečių yra Jungtinėje Karalystėje. Ilgai ir pinigų iš šios šalies į...

LRT komisija susidūrė su netikėta kliūtimi: Seime jau yra pasiūlymų dėl baudų papildyta (49)

Seimo laikinoji tyrimo komisija Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti...

Kitokias rungtynes žadantis McLeanas: žaisti „Panathinaikos“ arenoje – tūkstantį kartų sunkiau nei „Žalgirio“ (19)

Kauno „Žalgiris“ trečiosiose Eurolygos ketvirtfinalio serijos rungtynėse gera gynyba...

Macrono ir jo žmonos garbei – prabangi vakarienė Baltuosiuose rūmuose Trumpas sulaužė tradiciją (31)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania antradienį surengė banketą Prancūzijos...

Pastebėjo tik akyliausi: Melanios ir Donaldo Trumpų rankų „kova“ tapo socialinių tinklų hitu (20)

Žurnalistų kameros ir vėl užfiksavo, kaip pirmoji Jungtinių Valstijų ponia Melania Trump per...

Kas toliau Sirijoje: yra vienintelė strategija (72)

Praėjo jau šiek tiek laiko, ir galima drąsiai konstatuoti, jog Jungtinių Valstijų antskrydžiai...

Atvira Čmilytės išpažintis apie skyrybas su pirmuoju vyru: jis norėjo, kad pirmiausia būčiau jo talento gerbėja (34)

Šeima ar karjera – su šia dilema susiduria daugelis sportininkių. Ne išimtis ir...

Jasikevičius prakalbo apie serijos pabaigą, bet komandai turi sąlygą (99)

Kas prieš šešis mėnesius būtų pasakęs, kad Kauno „Žalgiris“ brausis į Eurolygos finalo...

Laisvės alėjoje parduota „Šustausko būstinė“ (2)

Apie šimtą tūkstančių eurų gavo Kauno miesto savivaldybė , pardavusi Laisvės alėjos ir A....