„Stengiuosi bent jau du kartus per mėnesį išvažiuoti pažvejoti. Kiekvienas turi savo atsipalaidavimo būdą, ir seniai žvejoju, man tai patinka. Vakar svarstėme, kur važiuoti žvejoti, ar į Platelius, ar į žemupį, tai nusprendėme važiuoti į žemupį.
Po didelių liūčių labai sudrumstas vanduo, plaukia įvairūs nešmenys, ir yra neįmanoma žvejoti, tai nusprendėme išplaukti į marias. Išplaukę į marias, pradėjome ieškoti žuvies“, – pasakojo B. Markauskas.
Vyras pasakojo, kad taip beieškodami jie ir nuklydo. Laivelį valdė politiko pusbrolis.
„Žvejai paprastai ieško ten, kur kiti žvejoja. Pamatėme priekyje laivelius, ir plaukėme prie tų laivelių, bet pasirodo, kad ten ne žvejai mėgėjai, o verslininkai stato tinklus. Tų tinklų – pakankamai daug, pradėjome manevruoti tarp tinklų, ir paprasčiausiai nepamatėme. Lyg tai šalia viskas matosi – Nida, kopos, kadangi nėra tekę į tą pusę toliau plaukti, tai neįsivaizdavome, kad tai yra Rusijos siena. Tik, kai priplaukė Rusijos pasieniečių kateris, supratome“, – pasakojo B. Markauskas.
Sieną žyminčių plūdurų vyrai nepamatė.
„Kadangi ir žvejų tinklai yra pažymėti vėlevėlėmis, tai reikia truputį žinoti ir atskirti, kad suprastum, kad tai yra pasienio ruožas“, – sakė jis.
Turėjo apklausą
Priplaukę Rusijos pasieniečiai žvejus informavo, kad jie pažeidė Lietuvos ir Rusijos sieną, prišvartavo jų laivelį prie savo apsaugos katerio, šiek tiek pasikalbėjo.
„Tada atplaukė kitas jų kateris. Tas, kuris mus sulaikė, ir liko su mūsų laiveliu, o mus nuplukdė į pasienio ruožą, kuris yra šalia Nidos. Ten mes praleidome dvi-tris valandas. Po to atvažiavo pareigūnai iš Panemunės pasienio posto, mus nuvežė ten, apklausė, ir informavo, kad susisieks su Lietuvos pasieniečiais, ir įvyks perdavimas. Taip ir įvyko. (…) Laivelį šiandien lyg turėtų grąžinti“, – sakė B. Markauskas.
Pasak mero, per apklausą jų daug klausinėjo – ir apie šeimą, ir apie tai, ką veikia, ką dirba.
„Bendravo pakankamai korektiškai, nebandė kažko spausti, kad kažką pasakytume, tik klausė, ar bendravome su vietiniais žvejais. Mes nebendravome“, – pasakojo B. Markauskas.
Rusijos pareigūnai liepė išsijungti mobilius telefonus, tačiau vėliau leido juos įsijungti, kad paskambintų šeimai. Šeimai toks nuotykis sukėlė daug jaudulio.
„Blogai (reagavo), kadangi pakankamai ilgai vyko procedūros, jaudulio buvo daug“, – sakė B. Markauskas.
Meras sulaukė pagrasymų, kad dabar jau jiems teks padžiauti meškeres.
„Bet tikiuosi, kad įvyks derybos, ir neatims to malonumo, bet dabar jau juokaujame, kad dabar jau ne į marias, o tik į ežerą, kad nebūtų galimybės nuplaukti kur nereikia“, – sakė B. Markauskas.
Taip pat buvo paskirta ir bauda už netyčinį sienos pažeidimą
„Tai yra du tūkstančiai rublių. Mūsų eurais – apie 25 eurai. Ne baudoje esmė. Bet nuotykis toks – neilinis“, – sakė B. Markauskas.
Meras neslėpė, kad buvo jaudulio ir jam.
„Žinoma, kad taip, nes Rusija nėra ta šalis, į kurią dažnai keliautume, tikrai yra nežinia, ir visko susigalvoji per tą laiką, kol esi. Nors nuramino, kad „bus apklausa, bus surašytas protokolas, ir bus sutarta su jūsų pusės pasienio apsauga, ir įvyks perdavimas“, ir net įvardijo koks laikas tai turėtų būti. Norėjosi tikėti, kad taip ir bus. Gerai, kad taip ir įvyko“, – sakė B. Markauskas.
Žvejams ta diena buvo ilga. Iš Minijos kaimo jie išpaukė apie 9 val. ryto, o namuose buvo tik prieš vidurnaktį.
