„Svarbu, kiek bus institucinio ryžto deramai įvertinti taršos apimtis, mastą ir po to adekvačiai skirti sankcijas, baudas ir panašius dalykus. Bet iš esmės, svarbu, kad ledai pajudėjo. Pavadinčiau tai proveržiu, lūžiu šitoje istorijoje“, – BNS sakė V. Grubliauskas.

„Džiugina ir tai, kad Lietuvos prezidentas išsakė tvirtą ir ryžtingą poziciją. Aš manau, kad tai yra tam tikras garantas, jog lūžis bus esminis ir negrįžtamas. Tuo pat metu tai bus labai rimta pamoka tiems, kurių sąžinė galbūt nėra visiškai švari kalbant apie taršą Klaipėdoje“, – teigė jis.

Klaipėdos prokurorai antradienį paskelbė pradėję tyrimą dėl taršos uostamiestyje, manoma, kad už tai gali būti atsakinga čia veikianti bendrovė „Grigeo Klaipėda“.

Pasak V. Grubliausko, ši įmonė visada buvo tarp kelių Klaipėdos įmonių, kurios įtartos dėl taršos uostamiestyje jaučiant smarvę.

„Grigeo Klaipėda“ tikrai nebuvo tas juridinis asmuo, kuriam kaltinimų buvo daugiausia. Taip, ji visada buvo toje garsioje ketveriukėje ar penkiukėje, kurių veikla susijusi su nuotekų valymo procesų įgyvendinimu Dumpiuose. „Grigeo Klaipėda“ niekada nebuvo pirmoji tame sąraše, tose smarvės lenktynėse. Prokuratūros tyrimas parodė, kad ta tarša šiek tiek kitoje vietoje, o ne toje, į kurią buvo visi nukreipę dėmesį“, – tvirtino meras.

Pasak prokurorų, kol kas įtarimai nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nėra pareikšti, tačiau žala gamtai gali siekti „milijonines sumas“, nes tarša viršyta šimtus kartų.

Savo ruožtu, Aplinkos apsaugos departamentas taip pat pranešė antradienio naktį su teisėsauga atlikęs patikrinimą ir nustatęs, kad įmonės gamybiniame objekte Nemuno gatvėje susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik be jokio valymo.

Išsiaiškinti kaltininkus ragino ir prezidentas Gitanas Nausėda, taip pat atlyginti žalą, pasitvirtinus įtarimams, ragino aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai įmonei davė nurodymą nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą, taip pat departamentas pranešė atliksiantis neplaninį bendrovės patikrinimą bei tyrimą, kurio metu suskaičiuos aplinkai padarytą žalą pagal išleistą nuotekų kiekį.

Už aplinkos taršą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BNS primena, kad pernai rugsėjį prokuratūra dėl smarvės Klaipėdoje pranešė atliksianti „papildomus veiksmus“, tuo metu kaip galimi smarvės šaltiniai buvo įvardintos šios įmonės: „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, „Branda LT“, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos vanduo“ ir „Toksika“.

Žadėjo investicijas į aplinkosaugą

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ pernai birželį skelbė investuosianti į projektus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai.

Įmonės interneto puslapyje paskelbtame pranešime teigiama, kad ruošiamasi investuoti 1,2 mln. eurų į „aplinkai draugiškus projektus“.

„Lėšos skirtos dviejų baseinų uždengimui, kvapų ozonavimo sistemai ir dumblo sausinimo įrangai“, – rašoma pranešime.

Skelbta, kad baseinų uždengimo darbus ir kvapų šalinimo sistemą planuojama baigti įrengti 2019 metų trečiąjį ketvirtį, o dumblo sausinimo sistemą – 2020 metų pradžioje.

Bendrovė taip pat nurodo, kad „Grigeo“ įmonių grupės misija – kurti ir gaminti aplinką tausojančius produktus, o investicija į ekologiją – įmonės pareiga.

„Didžiuojamės galėdami prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo realiais darbais. Svarbu tai, kad kiekviename iš uždengtų baseinų oras susimaišęs su ozonu bus ištraukiamas ir nukreipiamas į reaktorius, kur bus sunaikinama iki 95% kvapą sukeliančių molekulių“, – teigia bendrovė.

Antradienį pranešus apie galbūt įmonės vykdytą taršą, sustabdyta ir prekyba „Grigeo“ akcijomis.

„Grigeo Klaipėdos“ pajamos 2018 metais augo 7,7 proc. iki 53,523 mln. eurų, bendrasis pelnas – 1,7 karto iki 16,294 mln. eurų.

Popieriaus produkcijos pajamos padidėjo 6,5 proc. iki 44,156 mln. eurų, kartoninio korinio užpildo pardavimai – 13 proc. iki 9,216 mln. eurų.

2018 metų pabaigoje 97,67 proc. „Grigeo Klaipėdos“ akcijų priklausė „Grigeo investicijų valdymui“, kurio 100 proc. valdo „Grigeo“, likę 2,33 proc. – privatiems asmenims.

2019-ųjų rugsėjo mėnesio pabaigoje 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų priklausė Gintauto Pangonio valdomai „Ginvildos investicijai“, dar 13,07 proc. – Irenai Onai Mišeikienei.