Užrašų geriau neliesti
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Čepas, bendraudamas su DELFI, nebuvo toks tikras, ar verta keisti užrašus.
„Miesto tikrai neišvadavo, o užėmė. Memelyje septyni žmonės tebuvo likę. Tačiau dėl šventos ramybės, kad jų (rusakalbių) nekiršinti, tų užrašų geriau neliesti.
Čia susirenka senukai, jiems tai yra viso jų gyvenimo kvintesencija. Su mirusiais geriau nekovokime, palikime juos ramybėje. Ant to memorialo tik vienas žodis ir tėra „išvadavo“, daugiau ten nėra ko trinti. Iš buvusių miestų vadovų aš gal daugiausiai esu susidūręs su tais rusakalbiais, tai pasakysiu, kad ten yra beviltiška ką nors pakeisti.
Ne užrašas yra problema, o mūsų sąmonė. Gal mums patiems reikia iš to sovietizmo vaduotis, o ne rusus vaduoti? Jie tokie yra ir jų nepakeisi“, - svarstė V. Čepas, 1990 m. – 1995 m. vadovavęs Klaipėdos miestui.
Ambasadoriui užkliuvo partizanai
Sekmadienį sausio 28 d. prie šio paminklo Klaipėdoje susirinko būrelis rusakalbių, kurie surengė mitingą, skirta Klaipėdos išvadavimui iš hitlerinių okupantų jungo.
Mitinge dalyvavęs Rusijos Federacijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas sakė, kad privalome prisiminti žuvusiuosius. Jo kalboje kliuvo ir Lietuvos partizanams, ir net buvo užsiminta apie kliūtis „Misijos Sibiras“ dalyviams.
„Mums tenka didelė atsakomybė, kad nebūtų interpretuojamos karo pasekmės. Vaizduoti, kad šiame kare laimėjo ne sovietų kareiviai, o tie, kurie kovojo kitoje pusėje, kariavo miškuose neaišku su kuo. Tiksliau, aišku su kuo – tikrai ne su fašistiniais okupantais“, - kalbėjo A. Udalcovas.
Jis taip papasakojo, kad Rusijos Federacijos ambasada deda daug pastangų, kad Lietuvos teritorijoje būtų sutvarkytos ir išsaugotos žuvusių sovietų karių kapavietės.
„Tiesiai pasakysiu, kad tai vyksta labai sunkiai. Nepasakysiu, kad susiduriame su dideliu pasipriešinimu, tačiau kyla problemų gaunant leidimus remontui. Tame dalyvauja ir kai kurios valstybės struktūros, turiu galvoje Kultūros paveldo departamentą. Vis dažniau išgirstame raginimų perkelti sovietų kariams skirtus paminklus iš miestų centrų į pakraščius, į bendras laidojimo vietas. Pavyzdžiui, Palangoje. Kažkokio komiteto, kuris ragina paminklus perkelti, akiratyje atsidūrė ir šis paminklas Klaipėdoje. Su kiekvienu atveju mes ryžtingai kovosime. Juk mes turime teisę už mūsų, Rusijos, pinigus, tvarkyti kapavietes. Stengsimės pasirašyti tarpvalstybinį susitarimą, susijusį su Rusijos ir sovietų karių bei represijų aukų Sibire, kurias reikia taip pat prisiminti, tai irgi nekaltos aukos, kapaviečių tvarkymu. Tenka pasakyti, kad jei mes sutiksime su pasipriešinimu čia, įamžinant sovietų karių atminimą, tai mes peržiūrėsime kol kas geranorišką požiūrį į tai, ką daro Lietuvos pusė Rusijoje. Tai bus apmaudu, bet mes neturėsime kitos išeities“, - mitinge Klaipėdoje kalbėjo Rusijos Federacijos ambasadorius.
Gyventojai bėgo nuo išvaduotojų
Beje, Klaipėdoje niekas neragina nei griauti, nei perkėlinėti paminklų. Tik norima paaiškinti šių vietų lankytojams, kas įvyko 1945-aisiais.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir architektūros instituto docentė dr. Silva Pocytė tvirtina, kad Klaipėdos tikrai niekas neišvadavo“ „28-aisiais atkurtos Nepriklausomybės metais užrašas, kad 1945 m. Klaipėda išvaduota – nonsensas, neatitinkantis istorinės tiesos“.
V. Čepas taip pat nesutinka su teiginiu, kad Klaipėda buvo išvaduota: „Vieno leidinio žurnalistė mane kalbino, tai ji bandė mane įtikinti, kad miestą tikrai išvadavo. Aš jos ir klausiu, nuo ko išvadavo? Tu pažiūrėk į nuotraukas – ištisos vilkstinės bėga nuo tų vaduotojų. Juk jiems reikėjo džiaugtis vaduotojais, o jie bėga. „Išvadavo“, o paskui žudė, o ko nenužudė – į Sibirą vežė, vaikus, senius, bobutes“, - samprotavo V. Čepas.
1939 metais Klaipėdos krašte buvo 152,8 tūkst. gyventojų, o 1945 m. pradžioje – liko apie 20 tūkst. žmonių.
Vis tik V. Čepas ragino negadinti memorialo, o tik papildyti jame pateiktą informaciją.
„Mes padarysime tokį elektroninį, nežinau, kaip tas prietaisas vadinamas... Priėjęs prie memorialo gausi apie jį tikslią informaciją. Įjungi, ir susakys, kas čia yra, kiek karių perlaidota. Juolab, kad raudonosios armijos žuvusieji buvo palaidoti kitoje vietoje, o čia jie buvo perlaidoti vėliau. Kiti istorikai sako, kad ne visi čia perkelti, dalis jų ten taip ir liko.
Mes pasiūlėme sudaryti komisiją, kuri įvertintų įvairias vietas visame mieste. Tų užrašų yra ir kitur, ne tik senosiose kapinėse“, - DELFI aiškino V. Čepas.