Kaip „Delfi“ pasakoja name gyvenanti Asta Mačermytė, iš patikimo šaltinio, kurio negalėjo atskleisti, sužinojo, kad čia planuojama laikinai atkelti kelis šimtų nelegalų. Juos esą planuojama apgyvendinti keliuose aukštuose, kurie priklauso Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrui (JSDRC) ir kurie nėra atskirti nuo čia gyvenančių žmonių.
„Prieš 30 metų į šį namą buvo įleisti vietnamiečiai ir jie šiame pastate, pati savo akimis mačiau, susikurdavo laužus, kad jiems nebūtų šalta. Buvo dalis sienų dėl tokio elgesio apdegintos ir žinokite, turėdami tokią patirtį tikrai nenorime, kad čia būtų apgyvendinti dar vieni pabėgėliai.“
Jos teigimu, pastatas yra penkių aukštų ir iš anoniminio šaltinio sužinojo, kad viskas jau yra patvirtinta ir išsiųsta į Vilnių, jog patalpos yra tinkamos.
„Dabar, aišku, tiek savivaldybė, tiek JSDRC vadovybė atsikalbinėja, kad nieko nėra sutarta, bet mes žinome kitaip. Todėl trečiadienio vakare planuojame susirinkimą ir rinkti parašus bei išreikšti protestą.“
A. Mačernytės teigimu, aplinkinių namų gyventojai irgi nesutiks su tokiu sprendimu, mat niekas nenori, kad čia gyventų 500 nelegalų.
„Tokios žinios, kad 500 nelegalų į 2000 kv. m. tilps. Mūsų namas buvo laivininkų mokyklos bendrabutis ir keli aukštai vis dar jai priklauso. Tačiau vienas dalykas, kai čia mokinius apgyvendina, visai kitas, jeigu apgyvendins migrantus.
Žinome, kas darosi jiems atvykus ir dėl to tikrai iš anksto protestuojame, bandysime naudoti argumentus, kuriuos naudojo Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Iš tikrųjų, kalbame ne tik apie mūsų saugumą, bet ir apie jų.“
Klaipėdietė pasakojo, kad su dukra gyvena jos sūnui priklausančiame bute šiame name ir kaip tik neseniai teko užmokėti iš savo kišenės už renovaciją.
„Tada savivaldybė nieko nepadėjo, o kai reikia apgyvendinti neatsiklausus, tuomet turime tokią situaciją. Kol kas neturime jokio oficialaus atsakymo iš Klaipėdos savivaldybės, visą dieną meras ruošia atsakymą.
Tikrai žinome, kad jau buvo apsilankiusi ir komisija, kuri įvertino, kad viskas tinka ir patinka. Norime, kad ši situacija būtų kuo plačiau nušviesta ir vietos valdžia nedrįstų nieko daryti už akių. Tikrai Klaipėda turi apleistų pastatų, kuriuose nelegalai galėtų gyventi.“
Advokate dirbanti moteris taip pat nurodė, kad iš tikrųjų yra baiminamasi dėl saugumo, mat policija, kiek ji žino iš savo profesinės patirties, taip dažnai nebepatruliuoja, todėl gali kilti įvairių pavojingų konfliktų.
Bijo dėl savo vaikų
Namo bendruomenės pirmininkė Virginija Kazlauskienė nurodė, kad iš tikrųjų turi tik neoficialios informacijos dėl tokių savivaldybės ketinimų.
„Toks variantas dėl nelegalų priėmimo tikrai neįmanomas, nes juk koridoriais, kiemu tektų dalintis ir jiems, ir gyventojams. Taip pat jų čia būtų 100, jeigu ne daugiau. Supraskite, viskas yra bendra, o čia yra ir mažų vaikų, gyvena šeimos, normalūs padaryti butai, o ne šiaip koks bendrabutis.
1993 m.čia pati bandomoji laivų remonto gamykla padarė normalų namą. Tačiau taip išėjo, kad antras namas aukštas buvo paliktas ir mokyklos mokiniams, ir nuolatiniams gyventojams. Taip išėjo, kad jie iki šiol gyvena vienoje erdvėje. Taigi, šioje vietoje ir nori juos įtalpinti“, – komentavo ji.
„Kai iki galo nėra atskirtos patalpos, gyventojai bijo dėl savo vaikų. Tačiau nuo ryto negauname jokio atsakymo iš savivaldybės ir nežinome, ar įvyks susirinkimas dėl šios situacijos, ar ne.“
Ji taip pat papasakojo, kad name yra valgykla, kurioje esą būtų gaminamas ir tiekiamas maistas pabėgėliams, jie galėtų naudotis ir name įrengtu bendru san. mazgu.
„Nebėra klausimo, ar tai tikrai įvyks, bet kada. Jeigu nesukilsime, tada tikrai taip ir bus. Klaipėdos savivaldybė, matote, tos tikrosios situacijos nežinojo ir tik šiandien sužinojo, kad yra ir gyvenami butai. Lauksime ir toliau, ką mums pasakys oficialiai.“
Prašė nuraminti
JSDRC bendrabučio valdytoja Gražina Navakauskienė sakė, kad žino tik tiek, jog savivaldybė ieško galimybių, lankosi bendrabučiuose, mokyklose, tariasi su įmonių vadovais dėl galimos pagalbos migrantų apgyvendinimo klausimu.
„Tiesiog renkama informacija, kiek žinau, pagal Vyriausybės nutarimus, o daugiau nieko negaliu šiuo klausimu komentuoti.“
Ji taip pat nurodė, kad pateikti skaičiai dėl esą planuojamų apgyvendinti 500 migrantų neatitinka „šimtu procentu“.
„Tokių vietų pas mus net nėra ir, vienu žodžiu, be reikalo gyventojai „banguoja“, galite nuraminti, o daugiau neturiu jokių komentarų.“
G. Navakauskienė sakė, kad negali daugiau komentuoti žiniasklaidai, mat laikinoji įstaigos vadovė Jelena Korch šiuo metu atostogauja ir nesuteikė leidimo teikti informaciją.
„Nuraminkite, kad jokių pasiūlymų ir susitarimų nėra, todėl ramu.“
Klaipėdos savivaldybės atstovė spaudai Aušra Lukauskienė komentavo, kad į Klaipėdos miesto savivaldybę, kaip ir į kitas šalies savivaldybes, kreipėsi Vidaus reikalų ministerija, prašydama išnagrinėti galimybes laikinai apgyvendinti dalį į Lietuvą patenkančių nelegalių migrantų, jei toks poreikis būtų.
„Todėl uostamiesčio savivaldybės administracija nagrinėja įvairias nelegalių migrantų apgyvendinimo galimybes. Svarstoma, kad tam galėtų būti panaudotos šiuo metu ugdymo įstaigų veiklai nenaudojamos patalpos, bet sprendimai, kurioje konkrečiai vietoje galėtų įsikurti nelegalūs migrantai, dar nėra priimti.“
Planuoja neeilinę Seimo sesiją
Kitą savaitę planuojama neeilinė Seimo sesija, kurioje bus svarstomi su augančia neteisėta migracija iš Baltarusijos susiję klausimai, sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tikėtina, kitą savaitę mes turėsime neeilinę sesiją, kurios metu reikės peržiūrėti įstatymus ir dėl trumpinimo prieglobsčio prašymo terminų, ir dėl kitų priemonių, kuriomis galima būtų pažaboti šią situaciją, su ja greičiau tvarkytis“, – Žinių radiją citavo BNS.
„Akivaizdu, labai paprastų sprendimų ar greitų dabar nėra – mes tiesiog turime suvokti, kad režimas imasi įvairių dažnai desperatiškų priemonių ir akivaizdu, kovoja ne pagal taisykles“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad augant nelegaliai migracijai iš Baltarusijos, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą siekiama trumpinti iki dešimties dienų.
Anot A. Bilotaitės, dabar prieglobsčio prašymų svarstymas užtrunka, nes pasienyje sulaikyti migrantai neturi dokumentų, sąmoningai neprisistato, nepateikia informacijos apie savo kilmės šalį.
Antradienio Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje iki šiol sulaikyti 1363 neteisėti migrantai, daugiau kaip pusė jų atvyko liepą. Tai keliolika kartų viršija ankstesnių metų skaičius. 599 migrantai yra Irako piliečiai.
