Gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai pradėti šildymą ir sureguliuoti sistemas turi per 3 dienas nuo šildymo sezono pradžios.
Pasak „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Juozo Kregždžio, vartotojai, atsiskaitantys už šildymą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų parodymus ir jei tam yra techninės galimybės, turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios. Apie tai jie turi pranešti šilumos tiekėjui prieš dvi darbo dienas.
Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpos gali būti vėliau pradėtos šildyti, jei tam pritaria dauguma gyvenamojo namo bendrasavininkų.
Savivaldybė šildymo sezono pradžią nustato, kai vidutinė lauko oro temperatūra tris paras iš eilės yra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas spalio 12 dieną.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Arūno Smagurio, dar neprasidėjus oficialiam šildymo sezonui kelios uostamiesčio ikimokyklinės įstaigos pradėjo šildyti savo patalpas. „Savivaldybė palankiai vertina šių įstaigų vadovų sprendimus. Už patalpų šildymą ikimokyklinės įstaigos moka iš savo biudžetų, todėl jos pačios priima sprendimus dėl šildymo sezono pradžios“, - sakė A.Smaguris.
Jo teigimu, anksčiau pradėti šildymo sezoną gali ne tik sveikatos, ikimokyklinės įstaigos, bet ir kitos organizacijos turinčios tam technines galimybes. Jos tai padaryti gali iš šilumos tiekėjo gavusios šilumos vartotojo pasiruošimo darbui pasą ir jeigu neturi skolų.
„Klaipėdos energija“ šildymo sezonui ruošėsi visą vasarą - suremontuoti ir atnaujinti šilumos gamybos įrenginiai, rekonstruota apie 2,4 km šilumos trasų. Bendrovė šiluma aprūpina Klaipėdos ir Gargždų miestus bei Paupių gyvenvietę.
Centralizuoto šildymo paslauga naudojasi ne tik apie 90 proc. gyvenamųjų namų, bet ir miesto pramonės įmonės. Bendras gyvenamųjų namų, kuriuos šildo "Klaipėdos energija", plotas - 3,3 mln. kvadratinių metrų.