Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili neturi abejonių, kad Klaipėdos mero rinkimuose buvęs Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus laimės prieš konservatorių Audrių Petrošių.
„Jei į antrąjį turą ateis bent trečdalis balsavusių pirmajame, o A. Vaitkaus rinkėjai greičiausiai ateis, tų kelių tūkstančių balsų gali ir pakakti“, – įsitikinusi ji.
Praėjusią savaitę A. Vaitkus sukėlė triukšmą tiesioginiame televizijos eteryje pasirodęs su fone plevėsuojančia Rusijos vėliava. Kandidatas sulaukė įtarimų taip pasiuntęs žinią rusakalbei uostamiesčio auditorijai.
„Tai juk čia ir yra ženklas Klaipėdos rusams“, – feisbuke A. Vaitkaus poelgį aiškino konservatorė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Tiesa, G. Burbulytė-Tsiskarishvili Delfi pasakojo tikrinusi paties A. Vaitkaus teiginį, kad politikas tą patį foną, tik gerokai sumažintą, naudojo jau seniai.
„Ir tikrai – mes patikrinome, jis būdavo naudojamas, kai vykdavo nuotoliniai komiteto susirinkimai. Tikrai ta pati užsklanda, tik kita vėliavėlė būdavo centre, o Rusijos vėliava buvo žymiai mažesnė ir jos iš toli žiūrint nesimatė. Aišku, pats A. Vaitkus tai turėjo matyti, tik gal nesureikšmino“, – kalbėjo politologė.
Todėl ji tai linkusi laikyti kandidato neapsižiūrėjimu, o ne sąmoningu veiksmu. G. Burbulytė-Tsiskarishvili mano, kad tiek Klaipėdos rusakalbius, tiek prorusiškų pažiūrų rinkėjus A. Vaitkui pavyko pritraukti ir be vėliavėlės.
Anot politologės, tai, kad į uostamiesčio tarybą su 1,5 tūkst. reitingo balų buvo išrinkta A. Vaitkaus bendražygė, dirbanti mokykloje „Svetliačiok“, rodo, kad šis komitetas kryptingai dirbo su rusakalbe auditorija.
„Maždaug 20 proc. Klaipėdos gyventojų yra rusakalbiai. Svarbu pabrėžti, kad jei žmogus rusakalbis, tai nereiškia, kad jis prorusiškas. Kartais galvojama, kad visi rusakalbiai vienodai balsuoja, – tikrai ne“, – pabrėžė ji.
Politologė teigė, kad 2019 metų savivaldos rinkimuose beveik 6 tūkstančiai rinkėjų balsavo už rusakalbes jėgas, likusieji rinkosi kitus kandidatus. Anot jos, sunku būtų patikėti, kad vietiniai rusakalbiai rinktųsi konservatorius ir A. Petrošių.
Dalis klaipėdiečių, pasak politologės, A. Vaitkų vis tek sies su uostu, tačiau kitiems jis yra pirma pasirodžiusi ryški alternatyva kadenciją baigiančiam merui Vytautui Grubliauskui.
Buvo sulaukęs Udovickio paramos
A. Vaitkų labiausiai išgarsino prieš 2019 metų rinkimus iš uosto verslininkų gauta parama ir į valstiečių sąrašą, su kuriuo tuomet kandidatavo, įtraukti uosto verslo atstovai.
Du iš jų – anksčiau įmonei „Birių krovinių terminalas“ (BKT) vadovavęs Vidmantas Dambrauskas ir Klaipėdos krovinių vežimo geležinkeliais bei uosto krovos grupės „Kamineros grupės“ vadovas bei akcininkas Arūnas Tuma – į tarybą buvo išrinkti antrai kadencijai.
2019 metais A. Vaitkaus vestą sąrašą maksimaliomis leistinomis sumomis parėmė ne tik ir tada kandidatavę V. Dambrauskas, A. Tuma, bet ir didžiausias netiesioginis BKT akcininkas Igoris Udovickis bei jo žmona.
Tų pačių metų kovą A. Vaitkus buvo atleistas iš Klaipėdos uosto direktoriaus pareigų. Jį atleidęs tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis suabejojo, ar uosto direktorius liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos rinkimus, atžvilgiu.
Janeliūnas: nieko gero nežada
Politinių oponentų „uosto oligarchų projektu“ vadinamas A. Vaitkaus politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ per šiuos savivaldos rinkimus gavo daugiausia vietų Klaipėdos miesto taryboje – 8.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sutinka, kad su uostu susijusių verslininkų įsigalėjimas Klaipėdos valdžioje reiškia tam tikras rizikas.
„Mes galime turėti labai panašią situaciją kaip Kaune, kur dominuoja viena aiški verslo grupė ir ganėtinai akivaizdžiai tenkina savo asmeninius interesus arba proteguoja savo verslą ar verslo partnerius. Lygiai panašiai Klaipėdoje tie verslo interesai gali būti iškeliami aukščiau nei miestiečių interesai, ypač turint galvoje uosto problematiką“, – Delfi teigė politologas.
Jo teigimu, pats uostas iki šiol sukurdavo įvairių papildomų grėsmių miestiečiams, ypač aplinkosaugos prasme.
„Manau, kad tas pernelyg tiesioginis verslo įsitraukimas į politiką visada yra susijęs su papildomomis grėsmėmis. A. Vaitkaus potenciali pergalė, manau, miestui bendrąja, gerovės prasme nieko gero nežada“, – pabrėžė profesorius.
T. Janeliūnas sutiko, kad tai darys įtaką ir nacionalinei politikai, nes Klaipėdos uostas strategine, ekonomine prasme labai svarbus visai Lietuvai.
Todėl, anot jo, kaip Klaipėdos valdžia formuos savo požiūrį į uostą, jo veiklą ir su juo susijusius verslus, tokių sprendimų ji sieks ir nacionaliniu lygiu.
„Nes be nacionalinio lygio sprendimų iš esmės pakeisti Klaipėdos uosto funkcionavimą turbūt neįmanoma. Šia prasme aš beveik neabejoju, kad vietos valdžia tikrai bandys lobizmą nacionaliniu lygiu vystyti“, – pabrėžė jis.
Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata teigia, kad nors A. Vaitkaus ir dalies jo komandos interesai žinomi, tokia yra demokratijos kaina.
„Vis dėlto nemanau, kad galima iš anksto sakyti: žiūrėkime – čia įtartini žmonės. Ne, juos išrinko, jie neslepia, kas jie tokie, ir tiek. Tačiau manau, kad galima stebėti tarybos narių veiklą ir žiūrėti, kaip čia kas vyksta“, – teigė Seimo narys.
Udovickis aiškina, kad sankcijų neliks
BKT didžiausias netiesioginis akcininkas I. Udovickis A. Vaitkaus politinio komiteto šiemet neparėmė.
„Ištikimų Klaipėdai“ rėmėjų sąraše – beveik vien pačių kandidatų į miesto tarybą pavardės.
Vienintelė nekandidatuojanti rėmėja jame – 9 tūkst. eurų komitetui paaukojusi Ilona Šerlatienė. Registrų centro duomenimis, ji yra A. Tumos vadovaujamos krovinių vežimo geležinkeliais bei uosto krovos grupės „Kamineros grupės“ valdybos narė.
I. Udovickis, dėl sankcijų netekęs baltarusiškų trąšų srauto, pastaruoju metu ėmė platinti informaciją, neva Europos Komisijoje (EK) purenama dirva, kad būtų panaikintos sankcijos baltarusiškoms trąšoms.
Jis pasidalijo darbiniu EK dokumentu, kuriame teigiama, kad mineralinės trąšos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant maisto saugumą, o kylančios jų kainos turės įtakos maisto prieinamumui, taip pat pabrėžiama, kad Rusija ir Baltarusija yra didžiausios kalio trąšų eksportuotojos, nuo kurių Europos Sąjunga labai priklausoma.
Tiesiogiai dokumente apie sankcijų panaikinimą nerašoma, tačiau I. Udovickis feisbuke aiškina, kad šio dokumento tezės yra privalomos, ir tai taps EK reglamentų rengimo pagrindu.
„Dabar EK rengia reglamentą, kuriuo bus panaikintos sankcijos baltarusiškoms trąšoms, visų pirma – kalio. Siūloma panaikinti sankcijas „Belaruskalij“, „Slavkalij“, šių įmonių produkcijai, jų vadovams ir akcininkams“, – rašo jis.
I. Udovickis aiškina, kad sankcijų naikinimo iniciatorės yra Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija ir Portugalija.
Esą reglamento rengimo procesus tiesiogiai prižiūri EK pirmininkės Ursulos von der Leyen biuras.
I. Udovickis feisbuke pasidalijo ir „Radio Free Europe/Radio Liberty“ korespondento Briuselyje Rikardo Jozwiako interviu šio radijo Baltarusijos tarnybai.
Jau anksčiau Delfi rašė, kad R. Jozwiakas šiame interviu pasakojo, kad už sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms pasisako Portugalija, Belgija, Nyderlandai ir Prancūzija.
Žurnalisto šaltinių duomenimis, Europa šiuo klausimu įsiklauso į vargingas, bet politiškai įtakingas Pietų pusrutulio valstybes, kurios teigia, kad pritrūkus kalio trąšų kiltų bado pavojus.
Šaltinis: spaudžia pati EK
Panašu, kad iš Briuselio plaukiantys gandai apie kilusias diskusijas dėl galimo sankcijų lengvinimo ar net naikinimo yra tiesa.
Gerai su situacija susipažinęs politikas Delfi pasakojo, kad labiausiai už sankcijų baltarusiškoms trąšoms naikinimą pasisako Portugalija.
Tačiau jis pabrėžė, kad Portugalija mums nėra problema, nes didžiausia problema – pati EK.
„Ji labai spaudžia. Norima ieškoti išlygų, išimčių ir panašiai. Jie bendrai sankcijas Rusijai sieja su „Belaruskalij“, neva jei išlygos nepadarome įmonei „Belaruskalij“, tada netvirtiname papildomų sankcijų Rusijai, bando jie taip žaisti“, – situaciją nupasakojo pašnekovas.
Lopata: spaudimas tikrai yra
Liberalų sąjūdžio atstovas Seime R. Lopata Delfi sakė, jog ne paslaptis, kad dėl trąšų vyksta aršios diplomatinės kovos.
„Kai kurios ES valstybės iš tiesų pasisako už tai, kad reikia panaikinti sankcijas tam tikroms trąšų rūšims, kurios susijusios su Baltarusija ir Rusija, nes tik ten didžiausia dalimi jos išgaunamos. Ta kova vyksta, taip, tai yra tiesa“, – teigė parlamento narys.
Jo žiniomis, kovoje už sankcijų Baltarusijai išsaugojimą nesame vieni, turime mus palaikančių šalių koaliciją, tačiau spaudimas iš kai kurių šalių yra, ir tai – ne paslaptis.
Už sankcijų panaikinimą pasisakančių šalių motyvai, anot jo, yra formalūs, aiškinama, kad sankcijos kai kurių trąšų rūšims gali sukelti ir jau dabar kelia bado pavojų.
„Bet reikia turėti omenyje, kad su trąšomis susijusios labai stiprios lobistinės grupės. Tai yra pelningas verslas“, – pabrėžė R. Lopata.
Kasčiūnas: lobizmas niekur nedingo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat neslepia, kad Europoje yra iniciatyvų atšaukti trąšoms taikomas sankcijas, o už tai pasisakančios šalys vardija ekonominius motyvus.
„Trąšos yra be galo svarbus tam tikrų ekonominių sektorių variklis, matome, kad atsiranda tam tikras nuovargio požiūris, ekonomika kartkartėmis pradeda imti viršų“, – pripažino konservatorius.
Be ekonominio motyvo, pasak NSGK vadovo, yra stiprus Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ lobizmas, kuris, politiko žodžiais, niekur nedingo.
„Jis yra ne tik Europos šalyse, bet ir ES institucijose“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
