aA
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, uostamiesčio regione skaičiai auga lyg ant mielių. Įvežtinių COVID-19 atvejų skaičius įvardijamas kaip minimalus, o štai vietiniai atvejai plinta itin sparčiai. Kaip teigiama, infekcija daugiausia plinta per popamokines mokinių veiklas.
Klaipėda mieste suskaičiavo 27 COVID-19 židinius: daugiausia plinta per vaikų veiklas po pamokų
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

„Skaičiai nėra labai gražūs. Palyginti su tuo, kas buvo praeitą ketvirtadienį, spalio 15-ąją, tai rodiklis išaugo tris kartus (buvo 31). Klaipėdos mieste atvejų skaičius, jei žiūrėtume nuo spalio 5 iki 11 d., buvo 42, nuo spalio 12 iki 18 d. – 98. Tai nereiškia, kad jų nebus daugiau, nes patvirtinta liga, yra duomenų, kad kas valandą atvejų daugėja“, – sako Raimundas Grigaliūnas, visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius.

Anot R. Grigaliūno, rugsėjo mėnesį buvo atliekama 0,5–0,8 proc. tyrimų, o pastaruoju metu, nuo spalio 8 d., tyrimų skaičius sparčiai augo ir iki spalio 11 d. užfiksuota jau 1,85 proc. tiriamųjų, spalio 12–18 dienomis tyrimų apimtys išaugo iki 3,3 proc. Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, kritinė riba laikoma, kai atliekama 4 proc. tyrimų. Anot R. Grigaliūno, augimas kelia nerimą, mat sparčiai artėjama prie kritinės ribos.

Dar vienas nerimą keliantis skaičius – sergančiųjų sąsajos. Toli gražu ne visi yra susiję su aiškiais židiniais.

„Nesusijusių atvejų turime apie 24 proc. Jie nesusiję su židiniais, yra naujai atsiradę, šie duomenys – nuo spalio 2 dienos. Mieste ryte buvo 27 židiniai, ugdymo įstaigose yra apie 20, sveikatos priežiūros įstaigose – 3, sporto įstaigose – 3, kitur (įvairios įmonės ir pan.) – 2. Pagrindiniai plitimo keliai – popamokinė veikla. Kitose įstaigose – meno kolektyvų veikla, įvairūs susirinkimai, kai dalyvauja įvairių įstaigų žmonės“, – vardija R. Grigaliūnas.

Anot specialisto, žmonės bendraudami gana dažnai nė nežino, kad netrukus sulauks teigiamo testo rezultato, – taip viruso platintojais tampa simptomų nejaučiantys sergantieji, kurie nesitiki esantys užsikrėtę. V. Grigaliūnas neslepia, kad kai kurie platintojais tapę asmenys, net ir jausdami panašius į peršalimo simptomus, į juos nežiūri rimtai ir toliau bendrauja su žmonėmis.

Vienas iš didesnių pavojų, anot R. Grigaliūno, išlieka asmens darbas keliose darbovietėse. O dalis žmonių tiesiog kelia sau pavojų, kai netinkamai naudoja apsaugos priemones.

„Patys matome ir mieste, ir įvairiose patalpose, autobusuose. O veikla per kelias įstaigas – turime su krepšiniu susijusių atvejų. Įvežtiniai didelės įtakos nedaro, kaip matome, pagrindinis plitimas yra vietoje“, – esamą situaciją paaiškina R. Grigaliūnas.

Bene didžiausią nerimą keliančios ugdymo įstaigos jau sulaukė nemažai permainų, nemažai jau mokosi nuotoliniu būdu, dalis mokinių ir darželinukų bei pedagogų yra saviizoliacijoje.

Vyriausybė Klaipėdos rajoną, pirminėmis žiniomis, priskyrė geltonajai zonai. Klaipėda kol kas nepatenka į kritinę pavojaus zoną, tačiau manoma, kad tai laiko klausimas, kada ir miestas sulauks karantino. Savivaldybei tai – ženklas spręsti, kokie ribojimai būtų naudingi, kad kuo ilgiau neatsidurtų tarp miestų, kur sergančiųjų skaičiai peržengia pavojaus ribą. Vyriausybė, paskelbusi, kuri savivaldybė į kokią zoną patenka, pateiks ir informaciją, kokios prievolės ir ribojimai laukia gyventojų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis pritaria, kad įtampa po truputį auga.

„Šiuo metu turime 33 kovidinius pacientus, iš jų 3 – reanimacijoje skyriuje. Vieno paciento situacija labai sudėtinga. Šeši asmenys gauna deguonį. Mes stengiamės išrašyti galinčius izoliuotis arba perkeliame į Abromiškes. Kai kurie rajonai neišsprendė transporto problemos, tad mes tą padarėme patys. Pacientų skaičius kasdien auga. Buvome prieš kelias dienas atlaisvinę psichiatrijos skyrių, atlaisvinome papildomų 15 lovų, šiandien – dar vieno vidaus ligų skyriaus 30 lovų. Faktiškai dabar turime 105 lovas“, – informavo V. Janušonis.

Realiai, anot profesoriaus, vienu metu ligoninėje galėtų būti gydoma apie 80–90 pavienių pacientų. Dalis pacientų į ligoninę patenka visai dėl kitų priežasčių, jie atvykta planinei operacijai ar dėl kitos planinės pagalbos.

„Turėjome gimdyvę, įvežtinis atvejis iš Švedijos. Ji pagimdė. Moteris kartu su emigrantais buvo pobūvyje. Dar vienas atvejis susijęs su nėštumo patologija. Visgi padėtis truputį geresnė nei kituose miestuose. Šiandien kalbėjau su Kaunu, ten ligoninė greit bus pilna, jie turi apie 60 pacientų“, – sako V. Janušonis.

Medicinos įstaigos vadovas teigia, kad situacija valdoma, laboratorija veikia, priemonių šiandien pakankamai. Be to, planinė pagalba nėra nutraukiama.

V. Janušonis sako, kad turi problemų dėl lovų sergantiesiems – nuo liepos mėnesio iš ligonių kasų nesulaukia bent 1/12 išlaidų, skiriamų virusu užsikrėtusiems pacientams. Anot mediko, išmokų ligoninei buvo skirta tik esant visuotiniam karantinui. Pasak Janušonio, dėl viruso tenka patirti finansinių nesklandumų.

Vyriausybei paskelbus vėl įsigaliojant karantinui, kaip teigia V. Janušonis, ligoninė turėtų gauti finansinę paramą iš ligonių kasų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

NATO praregėjo: įvertino, kuo iš tiesų užsiima Rusija, bet rimčiausias iššūkis lieka tarp eilučių (116)

Smegenų mirtis. Tokią šiurpią diagnozę NATO pernai pateikęs Prancūzijos prezidentas...

Šie būstai tyliai susišluoja didžiąją dalį pirkėjų: geriausius išgraibsto per kelias dienas (21)

Kalbant apie NT paklausą ir pasiūlą, dažniausiai aptariami naujos statybos būstai. Šešėlyje...

Gydytojas Morozovas įspėjo dėl vaistų nuo kosulio: jie gali suveikti kitaip negu tikitės (3)

Dar niekada sausas kosulys nekėlė tiek daug baimės ir aplinkinių agresijos kaip šiemet. Ir noras...

Katy Milkman | D+ nariams

Pavyks arba bus katastrofa: kaip reikės paskatinti visus pasaulio žmones skiepytis nepažįstama vakcina?

Jei žmonės nesutiks skiepytis, laukia katastrofa, tačiau tinkamai pasielgti gali paskatinti...

Verslininkai remia ne tik pinigais: gerais darbais keičia neįgaliųjų gyvenimus

Laikas prieš Kalėdas – puikus metas prisiminti gerus darbus. O jais didžiuotis gali ne tik...

Musvydaitė labai konkrečiai paskaičiavo, kiek per dieną privalote nueiti: paprastas būdas leidžia sužinoti, ar judate pakankamai (2)

Karantino laikotarpiu itin daug žmonių dirba namuose. Daugeliui biuras persikėlė į lovą, o...

COVID-19 pasiglemžė 37-erių Lietuvos stipruolio gyvybę (156)

Nuo koronaviruso infekcijos Kuršėnuose mirė sunkiaatletis, daugkartinis Lietuvos štangos...

Singapūras – pirmasis pasaulyje leis prekiauti laboratorijoje sukurta mėsa (4)

Mėsos ir kiaušinių pakaitalų gamintojui „Eat Just Inc.“ buvo leista pardavinėti...

Nuolat rasoja langai? Yra būdas, greitai išsprendžiantis šią problemą (5)

Šiuolaikiniai plastikiniai langai neretai rasoja, tai ypač dažnai nutinka šaltuoju metų laiku.

|Maža didelių žinių kaina