aA
Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvai panaikinus karantiną ir suvaldžius pirmąją koronaviruso (COVID-19) bangą, pastarąjį mėnesį fiksuojama du kartus mažiau klaidinančios informacijos, susijusios su koronavirusu nei kovo ar balandžio mėnesiais.
Klaidinančios informacijos apie koronavirusą sumažėjo dvigubai, tačiau svarbu išlikti budriems
© DELFI / Josvydas Elinskas

Vis dėlto, didžiausia grėsme išlieka socialinėje medijoje itin didelį informacinį triukšmą kurianti misinformacija, kuri dažnai yra skleidžiama pačių žmonių, jiems to net nežinant. Dėl to specialistai ragina gyventojus išlaikyti budrumą, nes dezinformaciją skleidžiantys kanalai nuolat kinta, greitai prisitaikydami prie naujų tendencijų ir temų, vyraujančių visuomenėje.

LK Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuo vasario 1 d. iki birželio 18 d. užfiksuoti 1484 klaidinančios informacijos apie koronavirusą atvejai. Jais buvo siekiama diskredituoti ir apsunkinti Lietuvoje priimamus sprendimus kovoje su šia infekcija. Pagal dažnumą daugiausiai klaidinančios informacijos buvo skleidžiama rusų, lietuvių ir anglų kalbomis.

Dezinformacijos taikiniai ir tikslai išlieka nepakitę. Tai – noras kiršinti visuomenę, sudaryti Lietuvos kaip atsilikusios ir vangiai funkcionuojančios valstybės vaizdinį, menkinti valstybinį potencialą ir pasiekimus, diskredituoti valstybingumą, valdžią ir jos priimamus sprendimus, narystę NATO, Europos Sąjungoje ir mūsų sąjungininkus.

Vis dėlto, LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus teigimu, šiuo metu didžiausi klaidinančios informacijos ir konspiracinių teorijų srautai vis dar išlieka tose pasaulio valstybėse, kur koronaviruso situacija sunkiai valdoma.

„Dezinformacija, klaidinančios ir konspiracinės teorijos bei žinutės naudojamos ir paplitusios būtent tokiose valstybėse vis dar pasiekia ir mūsų informacinę erdvę, tačiau dėl stabilizuotos situacijos, tikėtina, mažesnio domėjimosi ir grįžtančio įprastinio gyvenimo ritmo šios žinutės nepasiekia didelių auditorijų ir yra transliuojamos mažo patikimumo tinklalapiuose, grupėse ar bloguose“, – sako vyr. ltn. M. Kunevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus.

Karininko teigimu, Lietuvos informacinėje erdvėje ir visuomenėje koronaviruso temą keičia kiti svarbūs žmonėms klausimai bei domėjimasis artėjančiais valstybinės reikšmės įvykiais, pavyzdžiui, rinkimai, ekonominė situacija, visuomeniniai ar socialiniai klausimai, tarptautiniai judėjimai bei situacija kitose valstybėse.

Apžvelgdamas medijų vartojimo tendencijas turinio ir informacijos kanalų požiūriu, vyr. ltn. M. Kunevičius pažymi, kad kokybiniai rodikliai nesikeičia: ir toliau daugiausiai atvejų nustatoma socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“ YouTube“. Juose vis dar dominuoja konspiracinio pobūdžio informacija.

Pasak LK karininko, didžiausia grėsme išlieka socialinėje medijoje itin didelį informacinį triukšmą kurianti misinformacija, kuri dažnai yra skleidžiama pačių žmonių to net nežinant.

„Nors ir klaidinančios informacijos koronaviruso tema mažėja, tačiau dezinformaciją skleidžiantys kanalai, paskyros ar puslapiai labai greitai prisitaiko prie naujų tendencijų ir temų vyraujančių visuomenėje. O žvelgiant į ateitį, tikėtina, kad klaidinančios informacijos srautai ir informacinis triukšmas įvairiomis, aktualiomis temomis tik didės“, – sako vyr. ltn. M. Kunevičius.

Specialistai dar kartą primena ir skatina gyventojus kruopščiai atsirinkti informacinius kanalus, tikrinti naujienas bent keliuose oficialiuose naujienų portaluose, nesirinkti socialinės medijos kaip pirminio informacijos gavimo šaltinio ir nepasiduoti provokacijoms.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

Top naujienos

D+Julija Leimonė

Vilijampolė išsivadavo iš daugelį metų ją slėgusių kriminalinių pančių: dabar rajono gyventojai gali lengviau atsikvėpti (1)

Vilijampolė ilgus metus paskui save vilko nekokios reputacijos šleifą ir, rodėsi, niekuomet juo...

Profesorius Usonis atsakė, kaip rinktis vakciną sustiprinančiai dozei ir kodėl nesiūloma „AstraZeneca“

Suaugusieji Lietuvos gyventojai jau kviečiami skiepytis sustiprinančia vakcinos nuo koronaviruso...

7 praeities grožio standartai, kurie dabar atrodo tikrai keistai (4)

Kiekviena epocha turi savas išvaizdos ir grožio madas. Kartais praeityje grožio standartai būdavo...

„Facebook“ keičia įmonės pavadinimą į „Meta“

„Facebook“ nusprendė pakeisti įmonės pavadinimą, kad pabrėžtų savo susitelkimą į...

Neįprastas reiškinys: Lietuvos dangus pavirto purpuriniu (7)

Šį vakarą Lietuvos debesuotas Lietuvos dangus nusidažė purpurine spalvos. Šis reiškinys...

Diskvalifikuotas, bet teisme triumfavęs JAV sprinteris prisiteisė milijonus, tačiau nesulaukė nė cento (1)

Seulo olimpinis čempionas, JAV sprinteris Butchas Reynoldsas buvo apkaltintas dopingo vartojimu ir...

Atlikę tyrimą su rykliais mokslininkai pateikė netikėtą žinią, kodėl jie puola žmones (36)

Rykliai labai retai puola žmones – o jei taip atsitinka, tai dažniausiai būna...

Dana Ribas – apie gyvenimą pakeitusį papuošalą: deimantų turinti moteris niekuomet nepražus (34)

„Tuomet nė įtarti negalėjau, kad liksiu ten viena, su dviem mūsų vaikais“, – apie visa...