Prisivilioti gerų specialistų į valstybės tarnybą Biržuose, kaip ir kituose provincijose sudėtinga.
„Mes savivaldybės vadovai matome, kad kvalifikuotų specialistų provincijoje trūksta. Tai norėtųsi, kad jiems tas darbo užmokestis didėtų. O mums, vadovams, manau, kad pakanka, ką uždirbam“, – LNK sakė Biržų rajono meras Vytas Jareckas.
Valdantieji siūlo didinti biudžetininkų bazinį dydį 4 eurais. Pagal jį skaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas. Tačiau taip trokštamiems pritraukti specialistams dėl šio sprendimo atlyginimas augtų nedaug – beveik 40 eurų.
„Tai yra sparčiausias didinimas per visą dešimtmetį būtent šio koeficiento. Būtent jis paliestų maždaug 200 tūkst. valstybės tarnautojų, viešojo sektoriaus darbuotojų. Jiems atlyginimas į rankas vidutiniškai didėtų maždaug 36 eurais“, – kalbėjo konservatorius Mykolas Majauskas.
Kitaip nei vidutiniams biudžetininkams, alga aukščiausiems valstybės pareigūnams augtų šimtais.
Štai prezidento Gitano Nausėdos alga didėtų daugiausiai – 220 eurų popieriuje.
Padidinus bazinį dydį nuo 177 iki 181 euro, kiek siūlo valdantieji, pačių parlamentarų algos didėtų 77 eurais popieriuje, ministrų – 95 eurais, premjerės – 103 eurais, Konstitucinio teismo pirmininkės – 129 eurais. O valstybės tarnautojams su mažiausiu pareiginės algos koeficientu – 20 eurų popieriuje.
Parlamentarai LNK tikino neskaičiavę, kiek didės jų algos.
Štai konservatorius Justas Džiugelis tikino, jog neturėjo tam laiko.
„Priimsime įstatymą ir kitais metais pamatysiu sąskaitą“, – sakė jis.
Darbietė Ieva Kačinskaitė–Urbonienė taip pat teigė, jog neskaičiavo, kiek didės jos alga.
Opozicija siūlo bazinį dydį siūlo didinti daugiau. Socialdemokratai 6 eurais iki 183 eurų.
„Biudžetiniam sektoriui 2009 metų finansinė krizė taip ir nesibaigė. Nes tas bazinis dydis, dėl kurio čia dabar kaunamės, 2009 metais buvo 183 eurai. Bet po sumažintas. Ir štai dabar tiek laiko mes jį mėginame grąžinti į pirminę padėtį“, – LNK pasakojo LSDP atstovas Gintautas Paluckas.
Darbiečiai nori dar daugiau – didinti 8 eurais.
„Mes siūlome bazinį dydį didinti iki 185 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad minimalus atlyginimas kilo 13 procentų, vidutinis atlyginimas – 8–9 procentais. O bazinis dydis vos keliais procentais. O vartotojų kainų indeksas, infliacija – visa tai tikrai didėja ženkliais skaičiais“, – savo pasiūlymą argumentavo darbietė I. Kačinskaitė–Urbonienė.
Konservatoriai primena, kad kiekvienas pridėtas euras kainuoja valstybės biudžetui.
„Visuomet yra tas polinkis padidinti dar vienu euru, dar keliais. Bet visada reikia suvokti, kad vienas euras prie bazinės algos kainuoja valstybės biudžetui 22,5 milijono eurų. Ir tikrai tie pinigai tiesiog nesivolioja gatvėje“, – sakė J. Džiugelis.
Socialdemokratai atkerta, kad pinigų yra.
„Kitų metų biudžetas didėja beveik 11 procentų. Tai sudaro beveik 1 milijardą, 200 milijonų. Atitinkamai rezerve Vyriausybės yra beveik milijardas. Todėl mes sakome, kad darbo sąlygas, tinkamą darbo užmokestį reikia ir biudžetiniam sektoriui sudaryti, jeigu tikimės gero ir kokybiško šalies valdymo“, – sakė G. Paluckas.
Valdantieji skaičiuoja, kad jų pasiūlymas didinti biudžetininkų bazinį dydį 4 eurais valstybės biudžetui kainuotų 86 milijonus eurų.
