„Kitą savaitę, tikėtina, kad antradienį, pačiu artimiausiu laiku, tai yra rugpjūčio 10 dieną, ir planuotume skirti visą sesiją tik su migracija susijusiems klausimams. Vienas dalykas yra kariuomenės įgalinimas, platesnių įgaliojimų suteikimas. Antras dalykas – fizinio barjero statybos paspartinimas, tiesiog sklandesnio proceso užtikrinimas“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį, po Seimo Valdybos posėdžio.
Tiesa, Seimo Valdyba trečiadienį dar sprendimo šaukti neeilinę sesiją nepriėmė. Laukiama įstatymų projektų iš Vyriausybės.
„Šiuo metu mes laukiame projektų galutinių versijų iš Vyriausybės, tai yra po šiandienos posėdžio juos gausime. Seimas savo ruožtu nieko nerengia, mes tiesiog, kaip ir buvome įsipareigoję, stebėsime situaciją ir, esant poreikiui, keisime teisės aktus, bendradarbiaudami su vykdomąja valdžia“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, dar svarstoma dėl nepaprastosios padėties klausimo įtraukimo.
„ Mano supratimu, šiandieną to nereikia. Mes galime užtikrinti reikalingas priemones ir nekeisdami to režimo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tikisi „adekvačių, o ne pusinių sprendimų“
Kaip jau skelbta, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Audronius Ažubalis pasidžiaugė, kad Lietuvoje migrantai jau yra apgręžiami prie sienos.
„Pagaliau vienas iš rimtesnių veiksmų, siekiant suvaldyti hibridinio karo pasekmes. Bus realiai atkuriamas Lietuvos valstybinis sienos statusas, taigi, asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, bus vertinami kaip vykdantys nusikalstamą veiką.
Žinoma, tą buvo galima padaryti anksčiau, dar Seimo neeilinėje sesijoje prieš tris savaites, kuomet iškėliau šią idėją. Mano siūlymas buvo paremtas EP ir Tarybos direktyva 2013/32/ ES, (valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikiami nurodytoje valstybės vietoje), kad tokius prašymus galima būtų pateikti tik tam skirtose vietose – pasienio kontrolės punktuose arba Migracijos departamento asmenų aptarnavimo skyriuose, tačiau tuomet siūlymas nesurinko daugumos“, – feisbuke rašė A. Ažubalis.
Kartu parlamentaras pažymėjo, kad su sprendimais jau atsiliekama mėnesiu.
„Todėl tikiuosi kad neeilinėje Seimo sesijoje rugpjūčio 10-ą dieną bus priimti adekvatūs, o ne pusiniai sprendimai, t.y. bus paskelbta nepaprastoji padėtis“, – rašė A. Ažubalis.
Sako, kad dabar reikėtų palaukti ir pažiūrėti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas iš TS-LKD frakcijos Laurynas Kasčiūnas teigė, kad jis ir pats yra iškėlęs mintį dėl nepaprastosios padėties pasienio ruože.
„Mintis yra ta, kad tokiu atveju tu gali labai aiškiai apriboti, kas galima, ir ko negalima daryti, taip pat išplečiant kariuomenės galimybes pagelbėti.
Tačiau, kadangi nuo vakar vakaro įjungėme tą mums jau gerai žinomą mechanizmą, tai aš dabar siūlyčiau luktelti, ir pažiūrėti, kaip visa tai veikia. Galbūt rugpjūčio 10 dieną mes jau matysime aiškesnį vaizdą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie „jau gerai žinomą mechanizmą“ Seimo narys turėjo mintyje sprendimą apgręžti migrantus be dokumentų prie sienos. Parlamentaras sako, kad dabar reikėtų tiesiog palaukti ir pažiūrėti, kas darosi.
Be nepaprastosios padėties klausimo per Seimo sesiją būtų svarstomas tvoros pasienyje klausimas.
„Galbūt svarstysime pripažinti ypatingos reikšmės srateginiu objektu, arba galbūt bus kiti sprendiniai. Aš turėsiu penktadienį komiteto posėdį, ten irgi apie tai kalbėsimės. Turime sutarti dėl visų modalumų, nes tai yra didelis, valstybinės reikšmės projektas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Taip pat, pasak parlamentaro, taip pat svarstoma apie tai, kad ekstremalios situacijos atveju būtų galima padidinti kariuomenės įgaliojimus. Kaip konkrečiai jie būtų didinami pašnekovas nedetalizavo.
Karbauskis turi savo versiją
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis turi savo versiją, kam gali reikėti nepaprastosios padėties.
„Ilgai laukti, jog sužinotume, kam valdantiesiems reikia nepaprastosios padėties, nereikėjo. VRM ministrė A.Bilotaitė parodė, kad nepaprastosios padėties nereikia skelbti vien tam, kad galėtum mobilizuoti vidaus reikalų sistemą. Užteko jos įsakymo, kad nelegalūs migrantai negalėtų peržengti sienos bet kur. Tad lieka du variantai:
1. Nepaprastosios padėties reikia tam, kad valdžia turėtų įrankius malšinti pasipiktinusius piliečius, kurie jaučiasi valdžios ignoruojami bei apgauti ir dėl to protestuoja.
2.
2. Nepaprastoji padėtis jiems reikalinga tam, kad nusavintų žmonių turtą ir jį panaudotų nelegalams apgyvendinti.
Apie pastarąją galimybę valdžia tylėjo ir laikė tai paslaptyje. Tačiau vakar viešai pasirodė VRM viceministro pareiškimai, kad nepaprastosios padėties paskelbimą, cituoju: „pirmiausia lems apgyvendinimo vietų poreikis. Būtent nepaprastosios padėties situacija leistų lengviau pasirinkti vietas, esančias arti sienos, ir jose apgyvendinti“, - feisbuke rašė R. Karbauskis.
Jo vertinimu, tokio „palengvinimo“ reikėtų tik vieninteliu atveju.
„(Tai yra), kai nelegalių migrantų apgyvendinimui pritrūks valstybei ar savivaldybėms priklausančių apgyvendinimo vietų ir žūtbūt reikės, kaip visada, nesitariant su žmonėmis, sukelti nelegalius migrantus į privačią nuosavybę esančią pasienyje. Įdomu, kokius privačius objektus rekvizicijai I. Šimonytės Vyriausybė penkių kilometrų spinduliu nuo sienos jau nusižiūrėjo?
Apibendrinat galima pasakyti, kad toks konservatorių valdžios elgesys tikrai nebūtų kažkas išskirtinio jiems esat valdžioje. Jie laiko norma atimti tai, kas priklauso kitiems. Apie tai daug kalbėta, todėl nesiplėsiu“, - rašė R. Karbauskis.
Seimas spręs dėl didesnių įgaliojimų suteikimo kariškiams
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Seimas spręs dėl didesnių įgaliojimų suteikimo kariškiams, dirbantiems pasienyje.
„Kariuomenė kaip buvo, taip yra ir bus talkinanti sienos apsaugai jėga, nes vis tik kariuomenės paskirtis yra karinė šalies gynyba ginkluotomis priemonėmis – ginklu. Šiuo atveju mes turime kitokią situaciją, kariuomenė turi talkinti. Artimiausiu metu bus dar pakeisti įstatymai, kad mūsų kariškiai dar giliau įsitrauktų į sienos apsaugą, tiesiog neleisdami tos sienos kirsti“, – antradienį Seimo laidoje „Klausk politiko“ sakė ministras.
Jo teigimu, šiuo metu pasienyje dirba šimtai karių – tiek profesionalų, tiek savanorių.
„Kariuomenė visada veikia pagal galiojančius įstatymus, dėl to, norint kariuomenės gilesnio įsitraukimo, reikia žiūrėti į įstatymo raidę. Kariuomenė negali jų pažeidinėti“, – paaiškino A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie galimybę pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį, krašto apsaugos ministras teigė, kad tokią idėją svarsto visi, tačiau toks režimas galiotų ir Lietuvos piliečiams.
„Visi mes svarstome nepaprastosios padėties galimybes, tačiau iškyla klausimas, kai nepaprastoji padėtis įvedama, – ar LR piliečių susirinkimų ribojimas ir komendanto valanda Lietuvos piliečiams sumažintų nelegalių migrantų ėjimą į Lietuvą, ar nieko nepakeistų? Jei nieko nepakeistų, vadinasi, reikalingas kitas įrankis.
Būtent šiomis dienomis mes tai Vyriausybėje svarstysime, – kad kariai įgautų teisę, kaip sienos apsaugos tarnyba, ne tik talkinti, bet ir savarankiškai užtikrinti žmonių, kurie nelegaliai mėgintų kirsti sieną sulaikymą, apieškojimą, dokumentų patikrinimą ir grąžinimą atgal į Baltarusiją. Čia reikia pakeisti įstatymus“, – sakė A. Anušauskas.
