„LNK Žinių“ kalbintas vilnietis Pavelas teigė galvojantis apie tai, kada ateis pavasaris, o ne apie tolimesnę ateitį – pensiją.
„Kur čia, tik 40 [metų], kokia ten pensija. Jos dar reikia sulaukti“, – sakė jis ir tikino, kad papildomai pinigų pensijai nekaupia.
„Čia toks laikas, kad nelabai pragyvensi pats, o dar kažkoks kaupimas – nemanau, kad išeis kol kas“, – teigė gyventojas.
Kita kalbinta gyventoja Jolanta tikino jau seniai sustabdžiusi pensijos kaupimą, dabar senatvei taupo tik „Sodroje“.
„Pasiskaičiavau ir kažkaip man pasirodė, kad kažkaip nelabai. Sūnūs mano yra priverstinai yra įtraukiami: vienas pats kaupia, kitas nenori, sakyčiau, kad jeigu nenori, tai nenori“, – kalbėjo Jolanta.
Per tris mėnesius kaupimo būtų galima atsisakyti
Reaguodama į visuomenės nepasitenkinimą dėl pensijų kaupimo II pakopoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė, kaip dabartinę tvarką norėtų keisti: pirmą kartą jau atsisakę dalyvauti kaupime pakartotinį kvietimą gautų tik vieną kartą.
„Tai reiškia, vieną kartą mes juos pakvietėm, jeigu žmogus atsisakė, tada po trejų arba po penkerių metų mes antrą kartą, dar kartą jam pakartojam ir primenam. Tie, kurie yra sustabdę kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti praėjusiais metais, mes jų nebekviesim“, – dėstė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Šiuo metu gyventojas pakartotinai į II pakopą įtraukiamas kas trejus metus iki kol jam sukanka 40.
Siūlomas papildomas gelbėjimosi ratas ir tiems, kurie elektroninio „Sodros“ perspėjimo apie įtraukimą nepastebės.
„Tris mėnesius, kai žmogus pamato, kad gauna sumažėjusį darbo užmokestį, jis galėtų, pradėjus mokėti įmokas, galima [būtų] kreiptis dėl atsisakymo kaupti ir įmokų sugrąžinimo“, – komentavo M. Šiurkus.
Savo ruožtu atstovė iš opozicijos, Seimo demokratė Laima Nagienė pabrėžė, kad, kovo 10 dienos duomenimis, „Sodros“ laiškus apie įtraukimą buvo perskaitę tik 30 proc. asmenų.
Taip pat siūloma, kad sukaupusieji iki 10 tūkst. eurų galėtų patys nuspręsti, kaip pinigus atsiimti – kas mėnesį gauti periodines išmokas ar visą sumą iš karto. Tai galiotų ir dabartiniams periodinių išmokų gavėjams, jiems pageidaujant, būtų išmokėta visa likusi sukaupta suma.
„Dauguma galbūt pasiims visą išmoką, o potencialiai gali būti, kad laikui bėgant ji didėtų, nors su finansų rinkomis, su santaupomis, su kaupimu visada yra tam tikra loterija“, – kalbėjo ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Ruginienė: pakeitimai kosmetiniai
Panašu, kad ministerijos siūlymai neįtiko nei profesinėms sąjungoms, nei pensijų fondams.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad siūlomi pakeitimai – kosmetiniai, visuomenei nuraminti.
O Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis teigė, kad siūlomi pakeitimai žmones atves prie didesnių galimybių pasirinkti, o tokiu atveju žmonės esą renkasi vartoti čia ir dabar.
„Jo būsimai didesnei pensijai tai yra neigiamas sprendimas“, – sakė jis.
Siūlymus kritikavo ir opozicionierė L. Nagienė.
„Tai yra visiškai trumpalaikis sprendimas“, – sakė ji.
Opozicija anksčiau pranešė kreipusis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar negalėjimas pasitraukti iš II pakopos neprieštarauja Konstitucijai. Esą būtent dėl šio kreipimosi nei galimybės pasitraukti iš kaupimo, nei sustabdyti jį ilgesniam nei dvylikos mėnesių laikotarpiui tarp ministerijos siūlymų nėra.
„Kai gausim tą sprendimą ir bus išaiškinimas, kad dabartinė sistema prieštarauja Konstitucijai, tai be abejo mes dar kartą turėsime ateiti su pakeitimais“, – tikino viceministras M. Šiurkus.
Savo ruožtu I. Ruginienė kėlė klausimą, ar kaupimo sistema sąžininga, net jei ir neprieštarauja Konstitucijai.
„Kodėl žmogus yra prievartos būdu automatiškai įtraukiamas į sistemą, kurioje nenori būti?“ – klausė ji.
L. Nagienė teigė, kad Konstitucinio Teismo išvados galime sulaukti po pusmečio ar metų, tai, anot jos, ilgas laiko tarpas, o gyventojai taip ir liks nepatenkinti, jei politikai nieko nesiims.
Gudaitis: o kiek įdėjo pastangų profesinės sąjungos?
I. Rugininenė reiškė pasipiktinimą, kad ministerija nerado laiko pokyčių aptarti su socialiniais partneriais.
„Toks išstojimas ir tokie kosmetiniai pakeitimai rodo, kad ir toliau mūsų valdžia dirba privatiems fondams, ir toliau tai bus naudinga tik privačiam verslui, kuris uždirba iš žmonių suneštų pinigų“, – komentavo ji.
Patys pensijų fondai, I. Ruginienės teigimu, turėtų dėti pastangas, kad gyventojai senatvei kauptų pas juos savo noru, o ne automatiškai įtraukti.
„Mes galim dirbti daugiau, mes galim dar pakonsultuoti daugiau, bet ar tikrai čia yra tas kraštinis taškas būtent pensijų fondai? Man, galbūt atsakant profesinėms sąjungoms, norėtųsi užklausti, kiek jie įdėjo pastangų, kad Lietuvoje turėtumėm nors vieną profesinė fondą“, – sureagavo T. Gudaitis.
Mažiau kaupiant fonduose, valdžia bus vis tiek priversta ieškoti būdų, kaip gyventojams padidinti pensijas, pavyzdžiui, didinti mokesčius ar ilginti pensinį amžių, nurodė Investicinių ir pensijų fondų asociacija.
Svarstoma, kad ministerijos siūlymai dėl II pensijų pakopos galėtų įsigalioti nuo kitų metų, tačiau gauti Seimo pritarimą tam nebus lengvai – parlamentarai jau yra registravę savo siūlymų, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą.
Visą „LNK Žinių“ reportažą žiūrėkite čia:
