G. Kirkilas trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ itin kritiškai įvertino prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, esą užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai „matuojasi, kuris turi didesnį mygtuką.“
„Aš vertinu tai labai neigiamai. Tai yra viena iš mano temų, kurią aš nuolat bandau iškelti. Pirmiausia, prezidento išsireiškimas yra humanitariniu požiūriu labai nekorektiškas – taip negalima kalbėti politikoje, nes tu visuomet ką nors įžeidi. Politikoje galima kritikuoti, bet ne įžeisti – mes su Andriumi Kubiliumi vienas kitą kritikuojame, bet nesistengiame įžeidinėti, nekalbame, kad „tavo nosis kreiva“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Dabartinėje sanklodoje, kai prezidentas iš esmės pagal Konstituciją vadovauja užsienio ir gynybos politikai, šalies vadovas, pasak buvusio premjero, privalo veikti kartu su Vyriausybe.
„Nesvarbu, koks jo požiūris. Kiti politikai – ne šeimos nariai. Čia yra darbas, konstitucinė pareiga. Man teko dirbti su Valdu Adamkum, jis galbūt kai kurių politikų ir nemėgo, bet jis niekada nepainiojo savo veiklos, savo atsakingumo su kažkokiais tai interesais“, – prisiminė G. Kirkilas.
„Dabar, kai, ačiū Dievui ne mes, bet esame karo stovyje, mūsų aukščiausi pareigūnai nebendrauja dėl kažkokių tai labai keistų, vos ne vaikiškų ambicijų“, – tęsė pašnekovas.
Politiko teigimu, susidaro įspūdis, kad pasiektas toks lygis, kai net ir krizės akivaizdoje šalies vadovai nesugebėtų susėsti pasikalbėti.
Kalbėdamas apie tai, G. Kirkilas priminė, kad prieš kelias savaites Rusija paskelbė apie taktinio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje.
„O kur Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis? Kur? Jau praėjo dvi savaitės. Pirmas dalykas, ką turėtų padaryti, tai mūsų aukščiausio vadai, atsakingi už saugumą, bent jau išklausyti kariškius, kitas tarnybas, žvalgybos, aišku, (identifikuojamas) grėsmes.
Čia negalima numoti ranka, kad nieko baisaus ir niekas nepasikeitė. Kaip nepasikeitė? Pasikeitė, ir labai daug. Nereikia gąsdinti žmonių, bet pasitarti VGT reikia. Visi vadovai turi turėti pilną informaciją. Net jei tai blefas, vis tiek visą informaciją reikia turėti“, – pabrėžė laidos dalyvis.
„Dėl to aš to nebendravimo negaliu pateisinti. Tai reiškia, kad vadovai neatlieka savo pareigų“, – konstatavo buvęs ministras pirmininkas.
Įvertino Macrono retoriką: sena prancūziška tradicija
G. Kirkilas laidoje taip pat įvertino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitą Kinijoje ir jo retoriką po to, sukėlusią gana kritišką europiečių reakciją. Vis dėlto E. Marcono žodžiai per daug G. Kirkilo nenustebino.
„Sena prancūziška tradicija“, – juokavo politikas.
Visgi, pasak jo, tai gali pakurstyti pleištą šiuo klausimu Europoje.
„Aišku, jis mums nereikalingas dėl tokių pleištų tarp didžiųjų valstybių pirmiausia nukenčia mažesnės valstybės. Nors mes ir nesame tokie maži. (…) Tačiau gali (atsirasti pleištas), todėl tai turi būti valdoma“, – sakė G. Kirkilas.
Jo vertinimu, diskusija dėl požiūrio į Kiniją Europos viduje bus rimta.
„Galima sakyti, kad iš vienos pusės Macronas įžiebė diskusiją iš naujo, labai daug baimintis nereikėtų, nes jokie sprendimai nėra priimti, bet Europos Sąjunga ir yra diskusija“, – apibendrino buvęs premjeras.
Laidoje G. Kirkilas taip pat kalbėjo apie tai, kas po kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų gali formuoti valdančiąją koaliciją, kaip matytų Savivaldos rinkimuose prastai pasirodžiusią Laisvės partiją, įvertino valstybės tarnybos ir mokesčių reformų galimybes ir atsakė, ar pats planuoja dalyvauti rinkimuose. Visas pokalbis – „Delfi interviu“.
