Minimą parengė RESC asocijuotasis ekspertas Raigirdas Boruta. Į Kiniją pastaruoju metu pasaulio akys krypo dėl vykusio Komunistų partijos suvažiavimo, vykusio savaitę ir konferencijos jos pabaigoje.
Kaip rašoma apžvalgoje, Nuo karo Ukrainoje pradžios Kinijos ir Rusijos santykiuose reikšmingesnių pokyčių neįvyko.
Vis dėlto, nors viešai Kinijos centrinė valdžia toliau bando laikytis neutralumo, šalies diplomatams, kaip pastebima RESC eksperto R. Borutos parengtoje apžvalgoje, tai ne visada pavyksta.
„Rugpjūčio 10 d. Rusijos naujienų agentūros TASS publikuotame interviu Kinijos ambasadorius Rusijoje Zhang Hanhui atvirai reiškė paramą Rusijos naratyvui dėl karo Ukrainoje. Per pokalbį Hanhui kritikavo JAV kaip „tikrą tarptautinių taisyklių ir tvarkos naikintoją ir didėjančio nestabilumo ir nežinomybės pasaulyje šaltinį“, – rašoma dokumente.
Rugsėjį Uzbekistane (kuris, beje, tapo antrąja užsienio valstybe, į kurią po COVID-19 pandemijos suvaržymų vyko Xi Jinpingas – pirmiausia jis apsilankė Kazachstane, o tą patį vakarą, tos pačios kelionės metu išvyko į Uzbekistaną) pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios susitiko V. Putinas ir Xi Jinpingas.
„Nors Kinijos politinė parama Rusijos veiksmams yra ryški, susitikimo pareiškimai buvo atsargūs. Abu lyderiai akcentavo asmeninę draugystę (abu vartojo kreipinį „mano senas drauge“), tačiau reikšmingų signalų, rodančių santykių kaitą, nebuvo. Bene daugiausia dėmesio sulaukė Putino kalba, kurioje jis užsiminė, kad „mes [Rusija] suprantame jūsų klausimus ir susirūpinimą dėl [krizės Ukrainoje]“, – rašoma apžvalgoje.
Vis dėlto Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime apie susitikimą, kaip pastebima, nei karto nebuvo pavartotas Ukrainos vardas, taip siekiant parodyti neutralesnę poziciją.
„Rugsėjo 5–8 d. Vladivostoke vyko Rytų ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo Kinijos aukšto rango politikas – Kinijos nacionalinio liaudies kongreso pirmininkas (kitaip tariant, Kinijos parlamento vadovas) Li Zhanshu.
Šis Rusijos organizuotas forumas sulaukė daug Kinijos žiniasklaidos dėmesio: itin akcentuotas forume Putino pasakytas teiginys „Vakarai žlunga, ateitis yra Azijoje“. Rusijos ir Kinijos prekybiniai santykiai tampa glaudesni, abi pusės kalba apie norą stiprinti ir plėsti dvišalę prekybą, ypač žemės ūkio sektoriuje“, – pažymima apžvalgoje.
Joje taip pat minimas Kinijos prekybos ministerijos atstovas Shu Jueting, kuris kalba apie tai, kad Pekinas nori plėsti dvišalę prekybą su Rusija tiek apimtimi, tiek kokybe, o didelį potencialą turi tokios sritys kaip žemės ūkis, skaitmeninė ekonomika, biomedicina ir žalioji plėtra.
„Rugpjūčio viduryje vykusiame 6-ajame Tarptautiniame Kinijos sojų pupelių pramonės atstovų susitikime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Kinijos ir Rusijos prekybinių santykių stiprinimui. Palyginti su praeitais metais, šių metų liepą Kinija nupirko 157 proc. daugiau rusiškų sojų pupelių, tačiau bendra vertė vis dar nėra reikšminga (tuo pačiu laikotarpiu sojų pupelių importas iš JAV augo net 8 kartus)“, – rašoma apžvalgoje.
R. Borutos parengtame tekste taip pat pateikiami Kinijos muitinės duomenys, kurie rodo, kad per pirmus aštuonis mėnesius Rusijos eksportas į Kiniją augo 50 proc. ir siekė 72,9 mlrd. JAV dolerių, o importas iš Kinijos augo 8,5 proc. ir sudarė 44,2 mlrd. JAV dolerių.
Nepaisant viso to, Pekinas, pasak įvairių ekspertų skirtingose platformose, akivaizdžiai nepatenkintas Kremliaus nesėkmėmis fronte, dėl ko siekia didinti savo įtaką Centrinėje Azijoje – Kazachstane, Uzbekistane ir kitose regiono valstybėse.
„Logiška, kad tą atsidariusį galimybių langą Xi Jinpingas nori užpildyti. Jei matome, kad yra atsitraukimas nuo vieno regioninio lyderio, natūralu, kad norima tas galimybes išnaudoti kitam lyderiui. Tai, kas šiuo metu kuriama, labai logiškai yra atsvara Rusijos galimam vadovavimui ir dabar jau nuėjimui nuo to pjedės stalo Azijoje“, – penktadienį laidoje „Delfi tema“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vyr. specialistas Arvydas Kumpis.
Ataskaitoje taip pat aprašomas Xi Jinpingo vizitas Astanoje, Kazachstane. Pastebima, kad Kinijos prezidentas atvyko su itin aukšto lygio delegacija, kurią sudarė Komunistų partijos Generalinio biuro direktorius, Centro komiteto Užsienio reikalų komisijos direktorius, šalies užsienio reikalų ministras bei ir nacionalinio vystymosi ir reformų ministras.
„Per susitikimą su Kazachstano prezidentu Kasymu Žomartu Tokajevu šalys pasirašė dvišalio bendradarbiavimo memorandumus ekonomikos, prekybos, infrastruktūros, finansų ir žiniasklaidos srityse ir paskelbė apie naujų konsulatų atidarymą abiejose šalyse“, – rašoma ataskaitoje.
Pažymima, kad oficialiame Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime šio vizito svarba buvo itin akcentuojama – pabrėžta, jog tai rodo didžiulį Pekino dėmesį regionui.
„Vizitas Kazachstane buvo trumpas: tos pačios dienos vakarą jis (Xi Jinpingas) su oficialiu vizitu išvyko į Uzbekistaną, kur dalyvavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime. Rugsėjo 15 d. Jinpingas susitikime su Uzbekistano prezidentu Šavkatu Mirzijojevu pasirašė bendradarbiavimo memorandumus žemės ūkio, skaitmeninės ekonomikos, žaliojo vystymosi, kultūros ir žiniasklaidos srityse.
Susitikimo metu Kinijos, Kirgizstano ir Uzbekistano atstovai pasirašė trišalį memorandumą dėl bendradarbiavimo plėtojant Kinijos, Kirgizstano ir Uzbekistano traukinių liniją“, – rašoma ataskaitoje.
Pilną ketvirtinę RESC apžvalgą apie procesus Kinijoje galite rasti čia. Pilną penktadienio laidą „Delfi tema“ apie tolesnę Kinijos perspektyvą su A. Kumpiu ir Seimo nariu Matu Maldeikiu žiūrėkite čia:
