Spalį paaiškėjo, kad liepos mėnesį, kai Lietuva ruošėsi netrukus įvyksiančiam Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, KT buvo pateiktas 35 Seimo narių pasirašytas skundas. Juo ginčytas Vyriausybės nutarimas, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą. Tai reiškia, kad kinų programinės ir kompiuterinės įrangos gamintojai negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Paaiškėjo, kad parašus rinko Petras Gražulis, tačiau jis Delfi sakė, kad idėja – ne jo, o advokato G. Kaminsko, kuris kreipėsi į jį.

„Advokatas P. Kaminskas kreipėsi į mane, paprašė surinkt... Matyt, pas jį kreipėsi įmonės. Įmonės, kurios prekiauja, matyt, su Kinija, jos ir apmokėjo advokatą. Aš taip galvoju. Advokatas kreipėsi į mane, matyt, aš taip galvoju, įmonės kreipėsi į advokatą ir paruošė kreipimąsi į KT. Taigi kreipėsi ne į Rusijos, ne į Kinijos“, – taip Delfi kalbėjo P. Gražulis.

Tuo metu G. Kaminskas Delfi aiškino, kad jis Seimo nariams teikia įvairias idėjas, kas gali būti apskųsta KT, yra atstovavęs Seimo narių grupėms ir anksčiau.

Advokatas: neturiu jokio užsakovo

Į trečiadienio Antikorupcijos komisijos posėdį Seimo narys P. Gražulis, nors buvo kviestas, nuotoliniu būdu neprisijungė, čia dalyvavo tik advokatas G. Kaminskas.

Jis posėdyje aiškino, kad esą su šia iniciatyva nesikreipė į jokį Seimo narį. „Kalbėjomės gerdami kavą su ponu P. Gražuliu atsitiktinai ir aš jam pasiūliau keletą temų kreiptis į KT“, – teigė jis.

Konservatorius Vilius Semeška posėdyje kalbėjo, kad jam atrodo keistoka situacija, kai pasakojama, jog dėl kreipimosi į KT buvo sutarta „kažkokioje kavinėje“.

„Ir tai daro ne šiaip advokatas, tai daro registruotas lobistas vis dėlto“, – stebėjosi jis ir pabrėžė, kad šis susitikimas nebuvo deklaruotas sistemoje SKAIDRIS.

G. Kaminskas teigė lobistu registravęsis 2012 metais, tačiau pastaruoju metu paslaugų, susijusių su lobistine veikla, neteikęs.

„Šiuo atveju mano susitikimas su P. Gražuliu buvo atsitiktinis ir kažkaip iš kalbos išėjo. Aš pasišaipiau, kad jam tos apkaltos kyla kaip grybai po lietaus, man ta prasme buvo keista. Jis replikavo ant konservatorių piktas būdamas, kad čia vienaip, antraip ir trečiaip, kad jis nori trinktelt durimis. Elementarus, žinot, pokalbis gavosi. Tada ir užsimezgė galimybė apskųsti valdančiųjų sprendimą, na tai yra kaip yra“, – pasakojo jis.

Anot teisininko, praeityje jis P. Gražuliu sėkmingai KT apskundė eilę mokestinių įstatymų, kurie paskui buvo pripažinti prieštaraujantys Pagrindiniam įstatymui.

„Be jokio užsakovo, kadangi tai nėra lobistinė veikla, aš neturiu užsakovo nei šitam, nei anam klausimui. Aš keliu klausimus, kurie man, kaip teisininkui, yra svarbūs pilietinės visuomenės kūrimo prasme“, – kalbėjo jis. Ir pridūrė, kad esą tik nuo parlamentarų valios priklauso, ar tas kreipimasis į KT įvyks, ar bus surinkti parašai.

Svarbiausias esą ne kinų klausimas

G. Kaminskas teigė po to laiko Seimo pastate nebuvęs ir nesirūpinęs, ar parašai po kreipimosi tekstu bus surinkti.

„Ir ne kinų ten klausimai svarbiausi, o Konstitucinės santvarkos klausimai, kai užsienio politika uzurpuojama iš prezidento atimant dalį įgaliojimų“, – teigė jis.

Advokato teigimu, jis šiame klausime nėra naujokas, 10 metų yra dirbęs užsienio politikos srityje. Jis teigė, kad Lietuva turėtų nutraukti su Kinija galiojančią sutartį, o jei tai būtų buvę padaryta, pagrindo skųsti KT teisės aktus nebūtų.

„Tiesiog reikia daryti kvalifikuotai, atsižvelgiant į Lietuvos teisinę sistemą“, – dėstė jis.

Konservatorius Mindaugas Lingė advokato klausė, ar jo paslaugos Seimo nariams buvo atlygintinos, o G. Kaminskas patikino, kad jo paslaugos buvo nemokamos.

Advokatų kontora „TGS Baltic“, kurios advokatas yra G. Kaminskas, anksčiau Delfi teigė, kad nėra susijusi su Seimo narių prašymu KT ir jo nerengė. Paklaustas, kiek ši kontora tarp klientų turi Kinijos įmonių, G. Kaminskas pareiškė, kad Advokatūros įstatymas saugo advokato ir kliento paslaptį.

„Niekada neatstovavau nei vienos Kinijos įmonės interesams ar pačiai įmonei Lietuvoje“, – teigė jis.

M. Lingė pacitavo 2018 metų straipsnį, kuriame G. Kaminskas tikino, kad tuometės prezidentės vetuotas Metropoliteno įstatymo projektas yra reikalingas ne tik pagreitinti metropolitenų atsiradimą Lietuvoje, bet taip pat tai yra teisinė priemonė pritraukti investuotojus iš Kinijos.

„Tai yra aiški indikacija, kad sąsajų su Kinijos interesų atstovavimu būta ir ankstesniuose klausimuose, atstovaujant konkretaus įstatymo atsiradimą“, – pažymėjo konservatorius.

G. Kaminskas teigė jokioms kinų įmonėms neatstovavęs, o jo žodžiai buvo paremti viešai prieinama informacija.

Tikina, kad nebuvo lobistinės veiklos

Teisininkas kalbėjo, kad jam keista klausytis Seimo narių diskusijos šiuo klausimu, nes teisės aktai esą labai aiškiai atsako, kas yra lobistinė veikla.

„Kartais susidaro įspūdis, kad kurie keliami čia klausimai, asmenys yra visiškai nepaskaitę įstatymo, jokio įstatymo, apie kurį čia yra kalbama“, – kalbėjo jis.

Advokatas tęsė, kad teisėkūros iniciatyvos pareiškimas, teisės akto projekto parengimas, priėmimas, pasirašymas ir paskelbimas – tai yra teisėkūra.

Esą, kai buvo paskelbtas Vyriausybės nutarimas ir Viešųjų pirkimų įstatymas, tuo teisėkūros procesas esą ir baigėsi.

„Toliau prasideda tie procesai, kurie nereguliuojami. Aš norėčiau ponui M. Lingei ir ponui V. Semeškai priminti Seimo nario priesaiką, kurią jūs davėte, jūs prisiekėte vykdyti ir gerbti Konstituciją, sąžiningai tarnauti demokratijai. Jūs gi užsipuolėte Seimo opozicijos pasirašiusius narius, kad jie vykdė pareigą išvalyti Lietuvos teisinę sistemą nuo nekonstitucinių aktų“, – aiškino jis.

G. Kaminskas kalbėjo, kad teisėkūros procesas būtų įsijungęs tik tokiu atveju, jeigu KT būtų priėmęs pareiškėjams palankų sprendimą.

VTEK tyrimo nepradės

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Gediminas Sakalauskas komisijos nariams sakė, kad kreipimąsi dėl šios situacijos gavo praėjusią savaitę.

VTEK trečiadienio posėdyje nusprendė nepradėto tyrimo, nes neturi faktinių įrodymų, kad šioje situacijoje buvo pažeistos Lobizmo įstatymo nuostatos.

„Kiek mes susirinkome visą informaciją, pačio KT sprendimą, bent jau kol kas pagal preliminarią informaciją nematome, kad būtų Lobistinės veiklos įstatymo požymiai“, – sakė jis.

Konservatorius M. Lingė G. Sakalausko klausė, ar jo požiūriu KT sprendimai ir nutarimai yra teisės aktai, nes Lobizmo įstatyme numatyta atsakomybė už įtaką Seimo nariams siekiant kokio nors teisės akto keitimo.

Pasak G. Sakalausko, šioje istorijoje mes nežinome, kam atstovavo advokatas, „ar jis turėjo lobistinės veiklos užsakovą, ar jo neturėjo“.

„Šioje istorijoje KT priėmė sprendimą grąžinti kreipimąsi, šis sprendimas nėra teisės aktas, todėl mes atsargiai vertiname“, – aiškino jis.

Konservatorius Jurgis Razma posėdyje sakė esantis nustebintas tokio vertinimo ir pasiūlė pasikonsultuoti ir su Seimo Teisės departamentu.

„Šiuo atveju mes matome nedeklaruotos ir paslėptos lobistinės veiklos atvejį, tai visai kitaip reikėtų aiškinti. Siekis pakeisti Vyriausybės nutarimą yra akivaizdus dalykas, o jei iniciatyva buvo nerezultatyvi, ar tai paneigia, kad ji buvo lobistinio pobūdžio“, – sakė Seimo narys.

Kitas konservatorius Vilius Semeška pareiškė, kad jo VTEK vadovo komentarai ne tik neįtikino, bet ir parodė, jog komisija bando nusiplauti nuo šios problemos sprendimo.

G. Sakalausko teigimu, jei atsirastų naujos informacijos, komisija prie klausimo galėtų grįžti.

Jis teigė sutinkantis, kad reikėtų peržiūrėti Lobistinės veiklos įstatymą, nes jame yra tokių išimčių, kaip, pavyzdžiui, „fizinio asmens pareikšta nuomonė apie įstatymą“, be to, nėra detalizuojama, kas yra lobistinės veikos pradžia.

Prašo išsiaiškinti, kieno interesais veikė

Į Antikorupcijos komisiją spalio pabaigoje kreipėsi konservatorius Mindaugas Lingė.

Jis paprašė išsiaiškinti, kieno interesais veikė advokatas Gytis Kaminskas, inicijuodamas ir parengdamas kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

Juo siekta, kad iš viešųjų pirkimų nebūtų eliminuotos kiniškos įmonės. Seimo narės Agnės Širinskienės žiniomis, skundo KT parengimo kaina rinkoje siekia apie 10 tūkst. eurų, tad įdomiausias klausimas, kas už tai mokėjo.

Advokatų kontora „TGS Baltic“, kurios advokatas yra G. Kaminskas, aiškina, kad nėra susijusi su Seimo narių prašymu KT ir jo nerengė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)