Anot Kinijos socialinių mokslų akademijos (CASS) generalinio sekretoriaus pavaduotojo, Tibeto istorijos ir kultūros mokslo centro direktoriaus Hao Shiyuano (Hao Šijuano), šiame Kinijai priklausančiame Himalajų kalnų regione žmogaus teisės užtikrinamos pakankamai, ir prieš Kinijos politiką čia protestuoja tik Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos "propagandos" suklaidinti žmonės.

"Dalai Lama aiškina, kad Tibetas yra nepriklausoma šalis, okupuota Kinijos. Ši propaganda kilo iš Tibeto nepriklausomybės, kurią XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje išgalvojo britai, kai jų armija įsiveržė į Kiniją. Dabar britai pripažįsta istorines klaidas ir teigia, kad nėra tokio dalyko kaip Tibeto nepriklausomybė", - pirmadienį per spaudos konferenciją dėstė H.Shiyuanas.

Anot jo, Dalai Lama naudojasi savo kaip dvasinio Tibeto lyderio autoritetu įrodinėdamas Tibeto budistų vienuoliams, kad šis autonomiją turintis regionas yra okupuotas.

"Vienuoliai gerbia jį ir jo klauso, o jis naudojasi tuo įtraukdamas juos į politinę veiklą. Dėl to kai kurie jauni vienuoliai klaidinami, jie eina į gatves ir užsiima plėšimu, niokojimu ir kita nelegalia veikla kaip protestai gatvėse. (...) Bet lamos, įtraukti į tokias veiklas, atstovauja tik daliai lamų ir vienuolių, jie negali atstovauti visiems, išpažįstantiems Tibeto budizmą", - aiškino tibetologas.

H.Shiyuanas tvirtino, jog nuo 1959-ųjų, kai valdžią Tibete užėmė Kinija, ekonominio-socialinio vystymosi bei žmogaus teisių užtikrinimo srityse regione nuolat vyko progresas, esą ypač daug nuveikta per pastaruosius 30 metų. Jis pabrėžė, kad atėjus kinams, pagerėjo tibetiečių socialinės - ekonominės gyvenimo sąlygos.

Iki 1959-ųjų esą Tibetą valdė "viena klasė", ir žmogaus teisės čia negalėjo būti užtikrinamos.

"Vakaruose žmogaus teisės dažniau aiškinamos kaip individuali laisvė, tuo metu Kinijoje, turinčioje 1,3 mlrd. gyventojų, žmogaus teisės labiau suvokiamos kaip kolektyvinės. Kinijos valdžia deda didžiules pastangas užtikrinti tam, kad reformų teikiama nauda pasiektų visus jos gyventojus", - kalbėjo jis.

"Svarbiausia garantija žmogaus teisėms yra užtikrinti, kad žmonės turėtų pakankamai maisto, pastogę, drabužių ir geras transporto sąlygas", - Kinijos požiūrį į žmogaus teises pristatė svečias.

Anot jo, Kinijos valdžia ne tik pagerino pragyvenimo sąlygas Tibete, bet ir finansiškai remia tibetiečių kalbos mokymąsi ir tradicinę krašto mediciną, gerina medicinos paslaugų prieinamumą - jos esą nemokamai prieinamos visiems, taip pat užtikrina religijos laisvę - Tibete, pasak jo, yra 1,7 tūkst. vienuolynų, kur vienuoliai gali praktikuoti Tibeto budizmą.

Paklaustas, kodėl apie situaciją Tibete Lietuvoje pasakoja atvykėliai iš Kinijos, H.Shiyuanas atsakė, jog tibetiečiai - taip pat Kinijos piliečiai. Tibeto vėliavą per spaudos konferenciją išskleidusiam Lietuvos Tibeto laisvės rėmimo grupės atstovui Robertui Mažeikai svečias pareiškė, kad to nesuprantant, "kvaila" užsiimti tokiomis akcijomis.

"Jūs rimtai klystate, nes Tibetas yra autonominis Kinijos regionas, ir visi, gyvenantieji ant to plokščiakalnio, yra kinai. Jei negalite to suvokti, jums trūksta kokybiško pagrindo užduodant tokį klausimą. Mes visi - Kinijos piliečiai, manau, kad tas pats yra Lietuvoje. (...) Užsiimti tokia veikla, kuri jums pačiam nelabai aiški, - gana kvaila", - pareiškė tibetologas.

"Mes nemanome, kad Lietuvos lenkai ar rusai yra užsieniečiai Lietuvoje - mes juos laikome Lietuvos piliečiais", - teigė jis.

R.Mažeika savo ruožtu pavadino Kinijos tibetologų poziciją propaganda ir neteisybės skleidimu.

Anot jo, tenka apgailestauti, kad Lietuva nesugeba pasikviesti Dalai Lamos, kurį pasikvietė estai, bet priima Kinijos ambasados atsivežtus "komunistus", tarp jų - ir Kumbumo vienuolyno administracinio komiteto direktoriumi pristatomą etninį tibetietį Zongkangą (Dzonkangą).

"Tai, kad Tibeto problemas pristato tibetiečiai, ir kad tas vienuolis vargšas atvežtas čia pasodintas, kad lyg atstovauja Tibetui - visiška netiesa, demagogija ir Kinijos propaganda. Šis vienuolis yra iš Kumbumo vienuolyno, kuriame prieš 1959-ųjų invaziją, Dalai Lamos išvykimą, buvo 3,6 tūkst. vienuolių, dabar yra 400 vienuolių, padarytas muziejus, turistinės ekskursijos rengiamos pasižiūrėti kaip į cirką. Tai yra kultūros naikinimas, o jie pristato kai kultūros progresą", - BNS sakė R.Mažeika.

Anot jo, šio Himalajų regiono laisvės rėmėjai labiau piktinasi ne Kinijos propaganda - "skaudžiau dėl lietuvių, kurie tam pasidavė".

"Tai tikrai gėda - tuo metu, kai kitos valstybės sugebėjo pasikviesti Dalai Lamą, tarkime, Estija, mes pasikvietėme šituos žmones, kurie sako netiesą. Tai nėra tiesos ieškojimas - į klausimą apie politinius kalinius jie kalba apie gerinamas sąlygas Tibete. Nieko panašaus. Nė viena tarptautinė žmogaus teisių organizacija negalėjo atlikti 2008 metų sukilimo tyrimo. Tibetas kasmet uždaromas prieš kovo 10-ąją baiminantis protestų - nei žurnalistai, nei tyrėjai negali patekti", - kalbėjo jis.

Kinijos tibetologais pristatomi svečiai pirmadienį taip pat lankosi Vilniaus universitete (VU), antradienį jie ketina susitikti su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu Valdemaru Razumu, apsilankyti VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bei Seime.

"Turime apgailestauti, kad pasikvietė delegaciją Kinijos ambasada ir priima VU - tas pats universitetas, kurs kažkada priėmė Dalai Lamą. Tai iš tikrųjų labai skaudus dalykas", - piktinosi R.Mažeika.

Lietuva Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.