Jeigu Lietuvai kiltų pavojus iš išorės, 61,3 proc. mūsų šalies piliečių nepaimtų arba greičiausiai nepaimtų ginklo į rankas ir savo valstybės negintų. Gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik 29,8 proc. šalies gyventojų, tačiau net 65,8 proc. žmonių tvirtina besididžiuoją būdami savo šalies piliečiais. Tokius rezultatus atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.
© D.Tunkūno nuotr.

Filosofas Vytautas Radžvilas sako, kad nors abejingumo savo valstybei pateisinti negalima, tačiau reikia suprasti, jog sąmoningų ir pasiaukojančių piliečių visuomet bus nedaug – didelė dalis žmonių savo šalį gins tik tuomet, jei turės ką prarasti. „Tai štai – protinga politika pirmiausia turėtų būti pastangos gausinti tą turinčių ką prarasti piliečių skaičių. Lietuvoje ne tik kad šito nebuvo daroma, bet buvo einama priešinga kryptimi, todėl tokie apklausos rezultatai yra absoliučiai dėsningi“, - DELFI sakė filosofas.

Mažiausiai aukotis linkęs jaunimas

Į klausimą, ar šiandien eitų ginti Lietuvos, jeigu šaliai kiltų pavojus iš išorės, vienareikšmiškai teigiamai atsakė tik 6,5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, dar 23,3 proc. respondentų sakė, kad ginklo greičiausiai vis tik imtųsi, bet nebuvo tuo įsitikinę, o 8,9 proc. nežinojo, kaip pasielgtų tokiu atveju, arba į klausimą išvis neatsakė.

25,4 proc. apklausos dalyvių svarstė, jog ginti Lietuvos ginklu greičiausiai nesiryžtų ir net 35,9 proc. žmonių aiškiai pasakė, kad esant pavojui valstybės tikrai negintų.

Ketinimus ginti šalį dažniau išreiškė 26-35 metų amžiaus vyrai, kurie yra aukštesnio išsimokslinimo bei gauna vidutines pajamas.

Mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas.

Ar šiandien eitumėte ginti su ginklu Lietuvos, jei kiltų pavojus iš išorės? (proc.)
Taip 6,5
Greičiau taip 23,3
Greičiau ne 25,4
Ne 35,9
Nežino/neatsakė 8,9
Iš viso: 100

Negintų, bet pilietybe didžiuojasi?

Nors didžioji dauguma šalies piliečių ginklu Lietuvos negintų, tačiau nurodo besididžiuojantys bent tuo, kad yra savo šalies piliečiai. Į klausimą, ar didžiuojasi, būdami Lietuvos piliečiais, vienareikšmiškai teigiamai atsakė 26,2 proc. respondentų, dar 39,6 proc. žmonių su šia nuomone sutiko kiek abejodami.

Kad savo pilietybe greičiausiai nesididžiuoja, sakė 17 proc. Lietuvos gyventojų, o jokio pasididžiavimo jausmo nejaučia 8,7 proc. apklaustųjų. Be to, 7 proc. gyventojų sako, jog pilietybė jiems nėra svarbi, o 1,5 proc. į klausimą neatsakė.

Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų), aukštesnio išsimokslinimo bei vidutinių ar aukštesnių pajamų atstovai.

Jauniausio amžiaus (18-25 metų) tyrimo dalyviai dažniau nurodė, kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi.

Ar didžiuojatės būdamas Lietuvos piliečiu? (proc.)
Taip 26,2
Greičiau taip 39,6
Greičiau ne 17,0
Ne 8,7
Pilietybė man nesvarbi 7,0
Nežino/ neatsakė 1,5
Iš viso: 100

V.Radžvilas: sąmoningas pilietis valstybę gina bet kokiomis aplinkybėmis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius V. Radžvilas sako, kad apklausa aiškiai atskleidžia, kiek Lietuvos piliečiai jaučiasi svetimi savo valstybei ir tai, pasak jo, valdantiesiems turėtų kelti didelį nerimą. Jo nuomone, į tokią padėtį buvo nuosekliai einama visus 20 nepriklausomybės metų, nors filosofas teigia, kad sąmoningas pilietis savo valstybę turi ginti net tada, jei jam joje gyventi nėra gera.

„Prie tokios padėties buvo eita labai nuosekliai visus dvidešimt nepriklausomybės metų, nes santykis su piliečiu išliko iš esmės sovietinis. Buvo tikima ideologijos ir propagandos visagalybe manant, kad patriotizmą galima išugdyti vien žodžiais, o ne darbais. Iš tikrųjų taip yra, kad sąmoningas bet kurios valstybės pilietis gina ją bet kuriomis aplinkybėmis, net jeigu toje valstybėje gyventi jam asmeniškai nėra gera. Todėl abejingumo valstybei, juo labiau nenoro jos ginti, moraliai negalima pateisinti“, - sakė mokslininkas.

Tačiau, kita vertus, V. Radžvilas sako, jog sąmoningų ir pasiaukojančių piliečių visuomet būna nedaug, o likusieji savo šalį gina tik todėl, kad turi ką prarasti. Dėl šios priežasties nuosekli ir protinga politika apima tokius veiksmus, kuriais yra gausinamas tokių „turinčiųjų ką prarasti“ piliečių skaičius.

„Lietuvoje ne tik kad šito nebuvo daroma, bet buvo einama priešinga kryptimi, todėl tokie apklausos rezultatai yra absoliučiai dėsningi“, - svarstė filosofas.

„Jeigu būtų dėtos sąmoningos ir kryptingos pastangos padaryti viską, kad Lietuvoje nebūtų tokios protu nesuvokiamos turtinės diferenciacijos, socialinės atskirties ir tokio akį rėžiančio neteisingumo, tada pilietinė visuomenė ir patriotizmas būtų natūraliai brendę“, - reziumavo V. Radžvilas.

DELFI primena, kad 2006 m. išleistos knygos „Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės galios žemėlapis“ autorių atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenėje patriotizmo nuosekliai mažėjo: jei 1990 m. gyventojų, kurie neabejojo, kad eitų ginti savo šalį, buvo 61 proc., 1999 m. – 52 proc., o 2005 m.– tik 32 proc.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 8-18 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Užkalnis. Apie beturtę mokytoją su kostiumėliu iš skuduryno (43)

Kiekvienais metais mokytojai žada streikuoti dėl per mažų atlyginimų, kiekvienais metais su...

Įžvelgia grėsmę: ant Gedimino kalno – naujos pavojingos deformacijos (194)

Gedimino kalno pietinio šlaito centrinėje dalyje atsirado grunto įtrūkimai. Tai – ženklas, kad...

Kaip sulėtinti kainų augimą baruose ir restoranuose? (5)

Skaičiuojama, kad baruose ir restoranuose kainos kasmet pakyla dešimtadaliu, dėl to, pastebima, kad...

Užsienio bendrovės neištvėrė: kviečia į Lietuvą ir siūlo darbą papildyta 14.40 val. (228)

Lietuvoje įsikūrusios užsienio kapitalo bendrovės kviečia emigravusius lietuvius grįžti ir...

Iššūkis Vakarams: Kremlius žaidžia vis sumaniau ir pavojingiau (138)

Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos...

D. Grybauskaitė: V. Landsbergis visada buvo ir bus pirmasis valstybės vadovas (196)

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis visada buvo ir...

Pranešama, kad A. Gudaitis ir M. Kalnietis bus Lietuvos rinktinės kandidatų sąraše italai kviečia Eurolygos žaidėjus (7)

Šaltinių Milano „AX Armani“ klube turintis Italijos portalas Sportando.com skelbia, kad šiai...

Šiauliuose sunkiai sužalota nuo žirgo nukritusi nepilnametė ukrainietė

Antradienį Šiauliuose įvyko nelaimė. Apie 17 val. žirgyne, pasibaidžius žirgui , nukrito ir...

Viešbutis Vilniuje su lofto elementais

Greitai duris atvers ryškus, išskirtinis ir modernus viešbutis „Loop“. Įsikūręs vos vieno...

Paskelbė saugiausių pasaulio miestų sąrašą: grėsmių žmonėms vis daugėja (6)

„The Economist“ paskelbė kasmetinį saugiausių pasaulio miestų sąrašą. Jame 60 miestų...