Jis pristatė ir nelaimių vandenyje statistiką – šiais metais ji kiek geresnė nei praėjusiais.
„Nuo šių metų pradžios iki šiandien (liepos 25 dienos – Delfi) mūsų kolegos vyko 200 kartų vyko atlikti gelbėjimo darbų vandenyje. Tai yra 23 proc. mažiau negu pernai. Deja, 69 kartus teko traukti skenduolius, 23 žmones pavyko išgelbėti. Lyginant su praeitų metų statistika, buvo 81 skenduolis, 22 žmones pavyko išgelbėti“, – pasakojo H. Baldauskas.
Kuo orai geresni, tuo daugiau darbo turi ir ugniagesiai gelbėtojai, teigė jis.
„Natūralu, kad kuo geresnis oras, tuo labiau žmonės vyksta prie upių, ežerų, kitų vandens telkinių, tai ir išdava mūsų kolegų darbo. Jeigu daugiau žmonių, didesnė tikimybė atsitikti nelaimėms ir tuo mūsų tarnyba turi daugiau darbo“, – kalbėjo H. Baldauskas.
Priežastys, kodėl atsiranda skenduolių, pasak jo, metai iš metų nesikeičia: žmonės pervertina savo galimybes, prieš maudynes vartoja alkoholį ar kitas svaiginančias medžiagas.
„Priežastys metai iš metų tradicinės: neatsakingas elgesys prie vandens, savo jėgų pervertinimas, alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas, – vardijo departamento atstovas. – Vienos priežasties, [kodėl nutinka nelaimės], turbūt nebūna, susideda nepalankios priežastys į vieną vietą: geras oras, žmonės geros nuotaikos, tiesiog per daug atsipalaiduoja, neįvertina savo jėgų, nori per ilgai, per toli plaukti ir čia kaip ėjime ar bėgime nesustosi ir nepailsėsi. Neįvertinus jėgų, vandenyje įvyksta nelaimė.“
Svarbu atsargumas
Daugiausia nelaimių, pašnekovo teigimu, nutinka vandens tvenkiniuose, karjeruose.
„Žmonėms atrodo, kad aplinka nepavojinga, bet, padarius tam tikras klaidas ir neįvertinus savo sugebėjimų, tokia išdava – nelaimės – ir įvyksta“, – pažymėjo H. Baldauskas.
Žmogus, kuris tvenkinyje ketina maudytis pirmąjį kartą, turėtų įsiverti, ar jame nėra duobių, kitų kliūčių ar pavojingų vietų, net jei maudynių vieta iš pirmo žvilgsnio atrodo saugi, teigė H. Baldauskas.
Gyventojai, pasak jo, niekaip neatsisako ir kito malonumo – šokinėjimo į vandenį.
„Tai irgi sukelia daug problemų. Nebūtinai gali skęsti po šitokio dalyko, bet medikams tai sukelia didelių problemų“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie saugias maudynes, jo įsitikinimu, reikėtų šviesti ir vaikus. Tai esą ir daroma.
„Šitoje srityje svarbiausias dalykas yra švietimas ir švietimas nuo mažų dienų, kad žmogus susiformuotų žinias ir įgūdžius, ir galėtų tai pritaikyti realybėje. Ir mūsų tarnyba, ir kitos institucijos darome akcijas tiek su suaugusiais žmonėmis, tiek vykstame į mokyklas, darželius ir rodome vaikams, kas yra vanduo, kaip reikėtų prie jo elgtis, kokios situacijos pavojingos, ką reikėtų daryti nelaimės atveju.
Žiūrėdami į ateitį mes tikimės, kad tai atsipirks ir tų nelaimių vandenyje nutiks mažiau“, – reiškė viltį H. Baldauskas.
Tai ką daryti, kad nelaimė vandenyje neištiktų?
„Nerizikuoti vandenyje, kurio tu per daug nepažįsti, neplaukti per toli, nenerti per giliai, nevartoti per daug maisto prieš maudantis, primygtinai vengti alkoholio ir kitų medžiagų, kurios jūsų orientaciją gali pabloginti, vartojimo, paprašyti pažįstamų, kurie galbūt ant kranto galėtų pasižiūrėti, kaip jūs plaukiate, jus pasaugoti. Ir jei matytų, kad įvyko nelaimė, didesnė tikimybė, kad jums pagalba atvyktų anksčiau“, – apibendrino H. Baldauskas.
„Kai ištraukiame skendusius žmones, visada kviečiame medikus. Iš pradžių gali atrodyti, kad žmogus jaučiasi gerai, bet mes nežinome, ar jam pateko vanduo į plaučius ir kiek jo. Egzistuoja toks reiškinys – pavėluotas skendimas, - anksčiau Delfi yra pasakojęs pajūryje dirbantis gelbėtojas. – Žmogus gali keletą kartų gurkštelėti vandens ir, atrodytų, tiek bėdos. Tačiau po pusvalandžio organizmo funkcijos pradeda trikti. Mat kai vanduo pateka į plaučius, kvėpavimas vyksta toliau, bet plaučiai nebegali įsisavinti deguonies.
Todėl po truputį ima gesti sąmonė – galiausiai ji visai prarandama ir žmogus uždūsta. Suaugusio žmogaus organizmas dar sugeba susitvarkyti su nedideliu kiekiu vandens, tačiau vaikams ši būsena ypač pavojinga, nes vaiko organizmas dar neturi sugebėjimo prisitaikyti“, - teigė pašnekovas.
Sukrečiančios vandens trauką patyrusių žmonių patirtys
Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi sukrečiančiais įspūdžiais, kaip jiems teko patirti minėtos traukos ir povandeninių srovių gniaužtus. Neretai jie teigia jau nesitikėję, kad liks gyvi.
„Bandžiau plaukti kranto link, tačiau kaskart su didžiule jėga būdavau bloškiamas atgal į jūrą. Maždaug po pusvalandžio pavargau kovoti – daugiau priešintis nebebuvo jėgų. Jaučiau, kaip į veidą man alsuoja mirtis, ir buvau tikras, kad ji pasiglemš mane per artimiausias minutes. Išgyvenau tikrą pragarą. Šeima, draugai, tėvai, įsipareigojimai... Prisiminimai bėgo tarsi filmo juostoje. Iš visų jėgų stengiausi išsilaikyti vandens paviršiuje ir pradėjau plaukti priešinga kryptimi – ne paplūdimio link, o į jūrą. Tikėjausi, kad pasitaikys koks nors laivelis ir būsiu išgelbėtas, tačiau pagalbos nesimatė. Apėmė kankinantis laukimas. Bangų čia nebebuvo, todėl aš tiesiog plūduriavau. Po kurio laiko pastebėjau, kad netoliese bangos vis dėlto lūžta. Pradėjau plaukti ta kryptimi. Kai sulaukiau didesnės bangos, užšokau ant jos saugodamas galvą ir pasidaviau jai. Mano nuostabai, buvau išmestas į krantą. Tuo tarpu mano draugas laukė manęs visiškai ramus. Jis sakė nesupratęs, kad skęstu, ir manė, kad tiesiog mėgaujuosi bangomis“, - savo patirtimi pasidalino vienas „Facebook“ vartotojas.
Kitas panašią patirtį turintis vyras pasakojo, kad viskas įvyko taip greitai, kad situacijoje susivokė tik tada, kai jau buvo toli nuo kranto. Jis bandė plaukti kranto link, tačiau iš tiesų tik tolo nuo jo. „Net nežinau, kaip man pavyko išsikapstyti. Tuo metu neturėjau žalio supratimo“, - teigė jis.
„Facebook“ plintančiose nuotraukose matyti, kad iš abiejų pusių kranto link įstrižai keliauja dvi bangos, o tarp jų – savotiška tuštuma, t. y. visiškai ramus vanduo. Įspėjama – jeigu tarp dviejų bangų pamatėte ramų vandenį, nė nebandykite į jį bristi. Šioje vietoje susidariusi povandeninė srovė. Jeigu šio patarimo nepaklausėte, atsiminkite, kad pagauti srovės nesistengtumėte plaukti į krantą. Geriausia plaukti palei krantą, kol nepavyks ištrūkti iš srovės.
