Jei valstybės biudžete gynybos finansavimui būtų skirta 1,381 mlrd. litų, tai sudarytų 1,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Apie 1,35 mlrd. litų būtų skirta tiesiogiai ministerijai, dar daugiau nei 30 mln. litų – kitoms valstybės institucijoms, kurios taip pat iš dalies vykdo valstybės gynybos funkcijas.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, veiklos prioritetus ir finansavimo poreikį padiktavo geopolitinė ir saugumo padėtis ir būtinybė vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Be to, Lietuvos parlamentinės partijos susitarė pamažu didinti gynybos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 proc. BVP.
Pasak ministro, 2015 metais skyrus papildomų lėšų, būtų iš dalies kompensuotas ankstesnės Vyriausybės sumažintas finansavimas gynybai.
Ministerijos parengtas 2015–2017 metų KAM biudžeto projektas trečiadienį pristatytas Vyriausybei.
Sausumos pajėgų ginkluotei - 60 mln. Lt
Krašto apsaugos ministerija taip pat pranešė, kad stiprinant Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgas, kitąmet kovos mašinoms, prieštankinei ginkluotei ir minosvaidžiams pirkti ketinama skirti 60 mln. litų.
Stiprinant Sausumos pajėgas didžiausią dėmesį planuojama skirti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“.
„Ketinama baigti brigados personalo komplektavimą, 2015 metais pradėti pėstininkų kovos mašinų, prieštankinės ginkluotės ir minosvaidžių įsigijimus. Tam kitąmet papildomai planuojama skirti apie 60 mln. litų“, - teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Kitais metais taip pat numatoma nuo 20 iki 30 didinti karių savanorių tarnybos dienų skaičių. Taip pat planuojama nuo 500 iki 600 didinti karių, kviečiamų į kartotinius rezervo mokymus, skaičių, nuo 750 iki 800 laipsniškai didinti bazinių karinių mokymų dalyvių skaičių.
„Gerinant Krašto apsaugos savanorių ginkluotę, karius planuojama aprūpinti taikliojo šaulio ginkluote ir sunkiais kulkosvaidžiais, vieną rinktinę aprūpinti individualiomis apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų priemonėmis“, - nurodė ministerija.
Papildomai lėšų ketinama skirti priešlėktuvinės gynybos sistemai įsigyti, sraigtasparniams pirkti ir NATO oro policijos misijai aptarnauti.
Į NATO, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų operacijas kitąmet Lietuva ketina siųsti 270 karių.
2015 metais Lietuvoje planuojama surengti penkerias prioritetines plataus masto pratybas. Krašto apsaugos ministerija taip pat žada intensyviau rengtis kibernetinėms operacijoms bei kovai su informacinėmis grėsmėmis. Šiam tikslui 2015 metais Krašto apsaugos ministerija planuoja įkurti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, Lietuva gynybos biudžetą kitąmet ketina padidinti 400-ais milijonų litų, lyginant su patvirtintu šiemet.
2015 metams gynybos asignavimų poreikis sudaro 1 mlrd. 380,8 mln. litų arba 1,03 proc. BVP, pranešė ministerija.
Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas sudaro tik 0,78 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį Lietuva yra priešpaskutinė NATO. Kitą savaitę Seimas turėtų peržiūrėti biudžetą, kad šiemet krašto apsaugai būtų skirta papildomai 130 mln. litų.
Lietuvos bankas: valdžios deficitas šiemet didės 0,1 proc. BVP
Lietuvos gynybai šiemet papildomai skyrus 130 mln. litų, valdžios deficitas didės 64 mln. litų, arba 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Lietuvos bankas.
Seimui pateiktoje centrinio banko išvadoje teigiama, kad planuojamas gynybos biudžeto didinimas reikšmingo poveikio pasitikėjimui finansų ir kainų stabilumu neturės, tačiau nurodoma, kad jis turėtų atitikti Fiskalinės drausmės įstatymą.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) šiemet iš biudžeto ketinama skirti papildomai 85 mln. litų - 65 mln. litų būtų gauta iš didesnių akcizų pajamų, o 20 mln. litų, didinant valstybės skolą. Dar 45 mln. litų krašto apsaugai bus skirta iš Privatizavimo fondo, tam panaudojant iš Vokietijos bendrovės E.ON atgautą depozitą už „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimą.
Centrinio banko teigimu, dėl to valstybės biudžeto deficitas didėja tik 20 mln. litų, tačiau iš E.ON atgautos lėšos turėtų būti įtrauktos į 2002 metų, kai „Lietuvos dujų“ akcijos buvo parduotos E.ON, valdžios sektoriaus pajamas, o didesnės Privatizavimo fondo išlaidos padidins viso šių metų valdžios sektoriaus išlaidas, todėl bendras sektoriaus deficitas padidės 64 mln. litų.
Anot Lietuvos banko, gynybos išlaidų didinimas taip pat turi atitikti Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę, nes suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos neužtikrina kitos įstatymo sąlygos - valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentinį punktą.
Remiantis šia taisykle, valstybės biudžeto išlaidų (be ES finansinės paramos lėšų) metinis prieaugis 2014 metais neturi būti didesnis nei 0,5 proc., tačiau, Lietuvos banko teigimu, Seime svarstomame projekte numatyta, kad išlaidos šiemet didėja gerokai sparčiau.
Lietuvos banko atstovai planuojamo valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų didinimo projekto bei jo atitikimo Fiskalinės drausmės įstatymui BNS nekomentavo.
Seimas birželio viduryje po pateikimo pritarė su KAM asignavimų didinimu susijusioms šių metų biudžeto įstatymo pataisoms ir prie jų grįš liepos 10 dieną. Lietuvos gynybos biudžetas didinamas, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.