aA
Konservatorius Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad atėjo laikas praskleisti prisipažinusių KGB bendradarbių Lietuvoje paslapties šydą, numatant išimtį mokslininkams, kurie galėtų pamatyti, kas talkininkavo represiniam aparatui. Anot Seimo nario, tokių asmenų pavardžių atskleidimas niekam nepakenktų, mat, pasak jo, kalbama apie prieš daugiau negu 70 metų politikoje veikusius žmones. Politiko idėja stebina istorikus, kurie mano, kad tokiu sumanymu pamintume savo piliečiams duotą šventą įsipareigojimą.
© DELFI / Domantas Pipas

2010 m. Seimas pakeitė Liustracijos įstatymą – numatyta, kad iš sąrašo asmenų, bendradarbiavusių su buvusios SSRS KGB struktūromis (taip pat NKVD, NKGB, MGB ir kt.), eliminuojami ir viešai neskelbiami tie žmonės, kurie Lietuvos valstybės institucijoms patys yra prisipažinę apie talkininkavimą represiniam aparatui.

2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmė viešinti vadinamąjį agentų, t. y. asmenų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašą, remiantis iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautu KGB agentų archyvinių bylų registracijos žurnalu. Šiame žurnale, kuris pradėtas pildyti 1987 m., sukaupti duomenys apie 1669 asmenis, kurie 1940–1979 m. bendradarbiavo, buvo užverbuoti represinės sovietų valdžios institucijos KGB.

Šiuo metu Liustracijos įstatymas numato, kad žmonių, prisipažinusių bendradarbiavus su KGB, tapatybės ir pateikta informacija yra saugoma 75 metus.

Šiemet, vasarą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė peržiūrėti Liustracijos įstatymą ir parengti teisės akto pataisas.

Siūlo išimtį mokslininkams

NSGK narys, konservatorius A. Anušauskas LRT.lt tvirtino manantis, kad reikėtų apsvarstyti, ar verta 75 metus saugoti prisipažinusių KGB bendradarbių tapatybes. Parlamentaro manymu, dalies šių žmonių pavardžių saugojimas jau netenka prasmės.

Pasak A. Anušausko, jis pats, rašydamas knygą apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, pastebėjo, kad iš nagrinėtų dokumentų visumos galima suprasti, kokie konkretūs asmenys galėjo kolaboruoti su KGB.

„Mes žinome tų prisipažinusių asmenų nuasmenintus duomenis, pavyzdžiui, apie jų amžių. Matosi, kad šiuo metu tarp tų asmenų, kurie veikė (bendradarbiavo su KGB – LRT.lt) 1925 metais, nebus žmonių darbingo amžiaus. Nebus jų šiuo metu ir valstybės tarnyboje. Kita vertus, pačių prisipažinusių bendradarbiavus su KGB šiuo metu bus likę apie pusę ar mažiau. Prieš 18 metų prisipažinti jie atėjo, būdami labai garbaus amžiaus“, – aiškino A. Anušauskas.

Be to, anot parlamentaro, KGB bendradarbių paslapties šydą galima būtų praskleisti ir dėl to, kad dalies šių žmonių nebėra gyvųjų tarpe.

„Įsivaizduokime, kiek mums bent minimaliai aktualūs tie žmonės, kurie, sakykime, buvo aktyvūs politikoje prieš 75 metus, vaizdžiai tariant, 1938–1939 metais, ką jie asmeniškai veikė? Kai pasižiūri, prabėgus 75 metams, ne tik, kad aktualumo nebėra, bet ir tų žmonių nėra“, – kalbėjo NSGK narys.

A. Anušauskas įsitikinęs, kad išimtį susipažinti su asmenų, talkininkavusių KGB, tapatybėmis, jų pateikta informacija, saugoma Lietuvos ypatingajame archyve, galėtų susipažinti istorikai, mokslininkai.

„KGB bendradarbių tapatybes atskleisti galėtų tik tyrinėtojai, kurie pakankamai giliai išmano KGB archyvų tyrimo specifiką, o šiaip žmogui, ateinančiam pavartyti savo bylos, iš tikrųjų būtų sunkiai tai įmanoma padaryti“, – komentavo pašnekovas.

Konservatorius ramino, kad mokslininkai negalėtų laisvai visuomenei atskleisti KGB bendradarbių pavardes.

„Tai vyktų tyrimo būdu, tai yra pristatant tyrimą, rašant monografiją, o ne tai, kad paskelbtų pliką pavardę ir pasakytų, kad tas žmogus nuslėpė bendradarbiavimo su KGB faktą“, – aiškino Seimo narys.

A. Anušauskas pripažino, kad jo idėja – suteikti mokslininkams prieigą prie prisipažinusių KGB bendradarbių pavardžių – pavojingai priartėtų prie ribos, kai gali būti pažeistos žmogaus teisės, tačiau kartu pažymėjo tikintis, jog riba peržengta nebūtų.

„Riba visada yra bet kuriame problemos sprendime. Žinoma, kad tai liestų ir (prisipažinusių bendradarbiavus su KGB – LRT.lt) artimuosius, bet nepainiokite dviejų skirtingų dalykų – išviešinimą prisipažinusių ir priėjimą prie dokumentų. Gal mažai, kas žino, bet vis dėlto apie didžiąją dalį prisipažinusių bendradarbiavus su KGB Lietuvos ypatingajame archyve nėra jokių dokumentų“, – kalbėjo konservatorius.

T. B. Burauskaitė: mums reikia persirgti „kagėbizmu“

LRT.lt kalbinta LGGRT generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė neslėpė skeptiškai vertinanti A. Anušausko idėją suteikti išimtį istorikams, kad šia galėtų susipažinti su prisipažinusių KGB bendradarbių pavardėmis. Ji savo ruožtu siūlė kitą alternatyvą.

„Mes galime pateikti nuasmenintą informaciją istorikams. Istorikui nereikia vardo, pavardės, jam juk svarbu, kas vyko, kada vyko, asmens profesija, kokioje srityje KGB norėjo išnaudoti tą žmogų.

Galima istorikams suteikti leidimą dirbti su slapta informacija, jie pasirašytų pasižadėjimą, kad naudos informaciją, į viešumą kels tik nuasmenintus duomenis“, – svarstė istorikė.

Anot T. B. Burauskaitės, svarbiausia, kad informacijos apie represiniam aparatui talkinusius žmones viešinimas netaptų raganų medžiokle.

„Mums reikia į tuos „kagėbizmus“ pradėti žiūrėti ne į kaip asmens kaltę. Jie visi buvo supainioti, įtraukti, išnaudojami. Mano manymu, į juos reikia žiūrėti kaip į sistemos aukas. [...] Mes, paskelbdami tą (KGB bendradarbių – LRT.lt) žurnalą, norėjome pademonstruoti KGB veiklą, visą KGB amoralumą, kuris skverbiasi į kiekvieną sritį. Sistema naudojo visus, nesvarbu, ar tai yra kultūros žmogus, ar menininkas, ar režisierius, ar artistas. KGB į tai nusispjovė ir norėjo tik tuos žmones išnaudoti. Mums reikia persirgti tuo „kagėbizmu“, – komentavo pašnekovė.

Pasak LGGRT, svarbiausia, kad Lietuva nepakeistų savo duoto įsipareigojimo saugoti asmenis, kurie patys prisipažino bendradarbiavę su KGB.

„Tas žingsnis (prisipažinti apie bendradarbiavimą su KGB – LRT.lt) žmonėms nebuvo lengvas, bet tas žingsnis buvo labai pilietiškas, tie žmonės parodė lojalumą savo valstybei ir dabar mes pasakysime, kad mūsų istorikai nori apie juos turėti medžiagos ir savo mokslinius apibendrinimus daryti? Čia yra tikrai blogas kelias“, – A. Anušausko idėją kritikavo T. B. Burauskaitė.

Ragino nepažeisti švento įsipareigojimo

T. B. Burauskaitei pritarė istorikė, buvusi LGGRT vadovė Dalia Kuodytė. Buvusi parlamentarė neslėpė nuostabos, išgirdusi, ką siūlo A. Anušauskas.

„Man labai gaila, kad kolegos turbūt neturi, ką veikti ir neturi daugiau idėjų, o tik vėl ir vėl gromuluoja tuos pačius dalykus, apie kuriuos jau šimtą kartų buvo kalbėta.

Aš esu kategoriškai už tai, kad valstybės įsipareigojimas saugoti šitų žmonių (prisipažinusių apie bendradarbiavimą su KGB – LRT.lt) tapatybę yra šventas ir jo turime laikytis. Informacijos neatskleidimui numatytas ilgiausias terminas, kad žmonės būtų tikri, jog apie juos tie duomenys bus saugomi. Bent jau iki tol, kol jie bus gyvi“, – LRT.lt kalbėjo buvusi Seimo narė.

Pasak D. Kuodytės įsipareigojimas saugoti prisipažinusių KGB bendradarbių tapatybes turi būti taikomas be išimčių mokslininkams ar kitiems asmenims.

„Man atrodo, kad istorikai tikrai turi ką veikti ir be tų kelių pavardžių, kurios gali būti visiems įdomios. Istorijos tyrimai dėl to, kad mes vykdysime savo įsipareigojimą neatskleisti bendradarbiavusių su KGB pavardes, tikrai nenukentės. Todėl aš manau, kad ši idėja yra nevykusi.

Mes negalime selektyviai taikyti šito įsipareigojimo. Ką reiškia „gal seniai, gal nelabai svarbu“? Jau prisidirbo Genocido tyrimo centras su D. Banioniu ir S. Sondeckiu. Buvo nemokšiškai taikytas įstatymas ir neprofesionaliai padarytas darbas. O čia būtų dar blogiau, nes būtų selektyviai taikomos išimtys toje vietoje, kur išimčių būti negali“, – komentavo istorikė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nesumeluotas emigracijos veidas, apie kurį drįsta prabilti ne kiekvienas lietuvis: buvome tikri vergai (20)

Dunganone sutiktas lietuvis Romualdas pasakoja, kad pirkdamas lėktuvo bilietus už skolintus pinigus...

Žinomos įmonės darbuotojai atsitrenkė į sistemą: bandė atgauti skolas, o atsidūrė spąstuose (26)

Optikos salonus valdančios įmonės darbuotojai bandydami atgauti iš darbdavio susidariusias...

Leonidas Beršidskis. JAV klesti meritokratija ir tai nėra teisinga (6)

Didžioji dalis dabartinių diskusijų apie turto paveldėjimą Vakarų šalyse kyla iš...

Užsiminė apie potvynių grėsmę: dalis Lietuvos gali atsidurti po vandeniu

Žiema kol kas trauktis neketina. Antra sausio mėnesio pusė prognozuojama tokia pat šalta, o ir...

Profesorius Skurvydas papasakojo apie natūralų vaistą: apsaugo nuo Alzheimerio, depresijos ir kitų 24 lėtinių ligų

Lietuvos sporto universiteto ( LSU ) profesorius Albertas Skurvydas išsamiai, bet paprastai...

Karbauskis dėl prezidento rinkimų turi ir abejonių: jei taip, tai turėsime problemą (806)

„Kandidatas, kurį mes patvirtinsime savo suvažiavime, taps Lietuvos Respublikos prezidentu“, -...

Devintame Dakaro greičio ruože lietuvių viltys nesudužo – išsaugotos rekordinės pozicijos atnaujinta 00.57 val. (447)

Tokios dienos, koks buvo devintasis Dakaro ralio etapas, nesitikėjo, matyt, niekas. Jeigu...

Pirmas Karolinos Meschino interviu po skandalo: apie tėvų reakciją į nutekintus jos intymius įrašus ir prasidėjusią paranoją (43)

Socialinių tinklų garsenybės Karolinos Meschino vardas pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo...

Sąrašas įpročių, kuriuos išsiugdę visada turėsite tvarkingus namus

Maži tvarkymosi įpročiai tikrai padeda namus išlaikyti visada švarius. Iš švaros gimsta švara,...

Linkevičius apie krizę Britanijoje: vyksta iškilmingas viešas šalies niokojimas (220)

„Kad ir kaip baigtųsi Brexitas , Europa jau bus kitokia – ji sukrėsta“, – taip dabartinės...