Atsižvelgiant į Lietuvos gynybos ir saugumo pajėgumų plėtros planus, numatomame pasirašyti susitarime bus siekiama skirti didesnį finansavimą gynybos ir dvejopos paskirties produktų tobulinimui, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos vykdymui.
Susitarime taip pat išdėstoma strategija, kaip Lietuva planuoja užsitikrinti nuolatinį sąjungininkų karinį buvimą šalies teritorijoje. Tam pasiekti, susitarime numatoma investuoti į infrastruktūros plėtrą, kas stiprintų Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, pajėgumą bei užtikrinti sąjungininkų karių atvykimui ir tarptautinėms karinėms pratyboms organizuoti tinkamas sąlygas.
Be to, vykdant tarptautinius įsipareigojimus bei siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikius, susitarime numatoma, kad Lietuvos išlaidos gynybai 2023–2027 m. laikotarpiu turi sudaryti ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių bent 20 proc. bus skiriama ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, įskaitant gynybos ir saugumo pramonės inovacijų skatinimą.
Skelbiama, kad po sutarimu savo parašus dės ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Iniciatyvos gairės numato, kaip bus vystoma gynybos ir saugumo pramonės plėtra, jose keliami susitarimo tikslai ir prioritetinės sritys, įvardijamos pagrindinės pramonės plėtros priemonės ir atsakingų institucijų veiklos sritys.
Skelbiama, kad šis susitarimas prisidės prie galimybės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.
Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės parengtos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva.
Apie poreikį Lietuvoje skatinti gynybos ir saugumo pramonę Lietuvos institucijos aktyviau pradėjo kalbėti prasidėjus ir po daugiau nei metų tebevykstant Rusijos vykdomam karui Ukrainoje.
