Ketina ruoštis pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui Lietuvoje: pasienyje – didžiulė įtampa

LNK reportaže rodomi vaizdai iš Donecko prieš 8 metus. Prorusiški demonstruotojai demonstravo agresiją. Rusija, aneksavusi Krymą, permetė karinę jėgą į Ukrainos Rytus. Tąkart iš pavojingų karo zonų Ukrainos lietuviai pagal specialią programą buvo perkelti į Lietuvą.

Šalies institucijos pasirūpino lietuvių pargabenimu, padėjo susitvarkyti reikiamus dokumentus, teigė konsultacijas.

„Pagal tą programą per kelis metus į Lietuvą atvyko virš 200 ukrainiečių su lietuviškomis šaknimis, kurie iš pradžių integravosi Pabėgėlių priėmimo centre, o paskui persikėlė integruotis į savivaldybes“, – LNK sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Ukrainos Lietuviai pripažįsta, kad neramumams nesiliaujant, vis dažniau pagalvoja apie saugesnį gyvenimą Lietuvoje. Per pastaruosius metus penkios šeimos vien iš Kijevo išvyko gyventi į Lietuvą.

„Žmonės teiraujasi informacijos, kas, jeigu įvyktų karas, kokia situacija ir ką reikėtų daryti. Faktiškai yra konsulinė registracija Lietuvos piliečiams, jie gali registruotis ambasadoje, konsulinėje įstaigoje. Pagrindinė informacija bus skelbiama per šį ryšį.

Kol kas pagrindinis (prašymas) buvo pasitikrinti pasų galiojimą“, – komentavo Lietuvių bendruomenės Ukrainoje pirmininkė Dalia Makarova.

Nepaisant to, kad Ukrainos pasienyje – didžiulė įtampa, Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, jog visi čia gyvena įprastą gyvenimą, mat prie nuolatinių atakų jau priprato.

„Paskutinį mėnesį hibridinis karas su Rusija jau prasidėjęs, jau vyksta – buvo kelios kibernetinės atakos prieš Ukrainos institucijas, minuojamos mokyklos, metro, skelbimai vyksta“, – pasakojo D. Makarova.

Bendruomenės pirmininkė sako, jog Ukrainoje gyvena apie 7 tūkst. lietuvių. Įvairioms bendruomenėms priklauso tik nedidelė dalis – apie 500.

© Itar-Tass / Scanpix

Migracijos departamentas tikina, kad pagalbą dažnai gavę pabėgėliai turi nerealių lūkesčių.

„Neretai jų lūkesčiai galbūt būna labai sukelti – jie įsivaizduoja, kad jeigu mane išgelbėjo, atsivežė, tai man jau turi duoti viską, bet, žinoma, Lietuva negali duoti visko, duoda bazinį startinį paketą“, – paaiškino departamento vadovė E. Gudzinskaitė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkės teigimu, Lietuva turi ruoštis suteikti pagalbą visiems, bėgantiems nuo karo.

„Manau, jog mes turėtume būti pasirengę pabėgėlių laukti iš Ukrainos. Galbūt to neprireiks, galbūt tai neįvyks, bet Lietuva turi būti tam pasirengusi“, – LNK sakė komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Vidaus reikalų ministerija netrukus kalbėsis su visų Lietuvos miestų ir rajonų merais, kokios pagalbos iš savivaldos galima tikėtis.

„Aš manau, kad jie mums ypatingai svarbūs. Be abejo, ir apie tai turime kalbėti“, – teigė L. L. Andrikienė.

Kol kas Užsienio reikalų ministerija ragina atsisakyti nebūtinų kelionių į Ukrainą.

„Dabar mes tik esame paskelbę, kad žmonės, vyksiantys į Ukrainą, įsivertintų tokios kelionės poreikį. Matome, kad to dabar užtenka – papildomo įspėjimo dėl kelionės būtinybės persvarstymo. Kol kas kitų žingsnių neplanuojama“, – žurnalistams paaiškino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: