Gismeteo.lt direktoriaus Kęstučio Petkevičiaus teigimu, penktadienį didesnių permainų taip ir nesulauksime, dangus bus mažai debesuotas, temperatūra dieną svyruos tarp 27–31 laipsnio karščio.
„Savaitgalio pradžioje Lietuvą ir toliau alins karščiai, tačiau teks dažniau dairytis į dangų. Šeštadienio naktį numatomas menkas debesuotumas, temperatūra pasiskirstys tarp 14–19 laipsnių šilumos, pajūryje ji nenukris žemiau 20 laipsnių. Dieną vėl alins 27–31 laipsnio karštis, pūs vidutinio stiprumo pietinių krypčių vėjas.“
Įdienojus, prognozavo direktorius, sparčiai augs debesys, ypač vakariniuose, pietvakariniuose šalies rajonuose, o popietinėmis ir vakaro valandomis minėtose vietovėse nušniokš vasariškos liūtys, lydimos perkūnijos, vietomis – krušos, stipresnių vėjo gūsių.
„Šie reiškiniai taip pat gali pasiekti pietinius, centrinius ir pietrytinius šalies rajonus. Ramiausia turėtų būti šiaurinėje, šiaurės rytinėje šalies dalyje. Kadangi didelė dalis žmonių, tikėtina, laiką leis gamtoje, vertėtų būti itin atidiems, dažniau stebėti dangų ir dairytis, ar nesiartina lietaus ir perkūnijos debesys. Pastebėjus besiartinančias permainas derėtų susirasti saugesnę vietą, jokiais būdais žaibuojant nesimaudyti vandenyje ar nesislėpti po medžiais“, – nurodė jis.
Pasak K. Petkevičiaus, sekmadienį galėsime truputį lengviau atsikvėpti, nes karštis nebus toks alinantis. Nakties valandomis vietomis, o dienos metu daug kur prapliups pasikartojantis lietus, griaudės perkūnija, suksis gaivesnis šiaurės, šiaurės vakarų krypties vėjas.
„Vilniuje ir Kaune bus apie 25, Šiauliuose ir Panevėžyje – apie 26 laipsnius šilumos. Klaipėdoje teliks 22 laipsniai šilumos. Remiantis dabartiniais duomenis, pirmadienį daug kur temperatūra mėgins laipsniu kitu stiebtis į viršų, perkūnijos ir lietaus židinių neišvengsime. Antradienį, tikėtina, šalį merks gausesni krituliai, ypač naktį, tačiau jau bus žymiai gaiviau.“
Anomaliai šilta ne tik Lietuvoje
Doc. Gintautas Stankūnavičius savo paskelbtoje pasaulio orų apžvalgoje teigė, kad tvankūs ir karšti orai jau ima varginti tuos, kuriems tenka dirbti ar ilgai būti tvankiuose butuose. Laimei, patvirtino jis, tai tęsis neilgai.
„Esant mažai debesuotiems orams, tropinės kilmės oras dar labiau įšyla, o aukšta maksimali oro temperatūra tokiomis sąlygomis laikosi ne tik vidurdienį ir kelios valandos po jo, bet beveik iki pat vakaro. Miestuose dėl susidarančios „šilumos salos“ tvankus oras išsilaiko dar ilgiau.“
Šiuo metu, pasakojo jis, virš Baltijos regiono, dalyje Vidurio ir Rytų Europos, esanti tropinė oro masė turi visus būdingus jai požymius: aukšta minimali oro temperatūra, oro temperatūra virš paribio sluoksnio (apie 1–1,5 km virš paviršiaus) viršija 13–15 °C, rasos taško temperatūra prie žemės paviršiaus viršija 15–20 °C, integruotas vandens garų slėgis sudaro 20–35 kg/m^2, užšalimo temperatūra yra 3,1–3,6 km aukštyje virš paviršiaus, o tropopauzė yra aukščiau nei 12 km aukštyje.
„Anomaliai šilta ne tik mūsų regione, stipri kaitra pasiekė net šiaurinius Rytų Sibiro rajonus. Pastarosiomis dienomis buvo skelbta, kad Verchojanske, kuris yra šiauriau 67 ° š. pl. (tai yra už poliarinio rato), užfiksuota aukščiausia per visą stebėjimų laikotarpį oro temperatūra, t. y. 38 °C. Gal neatrodytų keista, jeigu ši vietovė nebūtų viena iš trijų šalčio polių Šiaurės pusrutulyje (kartu su Oimiakonu Jakutijoje ir Nortaiso baze šiaurinėje Grenlandijoje).“
Pasak docento, Verchojanske pati žemiausia oro temperatūra visame pusrutulyje užfiksuota 1892 metais, -67,7 °C. Dar pridūrė, kad šis regionas – tai daugiamečio įšalo zona, o pats įšalas siekia nuo 400 iki 900 m storio. Dėl tokios aukštos oro temperatūros, kad ir per trumpą poliarinę vasarą, įšalas gali sparčiai degraduoti ir atmosferą gausiai papildyti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, pavyzdžiui, metanu.
„Be to, sparčiai nykstant įšalo sluoksniui keičiasi kraštovaizdis: susidaro įgriuvos, termokarstiniai ežerai, nuošliaužos, keičiasi augmenija, o miestuose smenga pastatų pamatai, skyla sienos ir trūksta blokų siūlės. Manoma, kad dėl pastarosios priežasties visai neseniai įvyko ekologinė katastrofa Norilske, kai iš saugyklų degalai išsiliejo į šalia esančią upę ir ežerą.“
Kaip G. Stankūnavičius jau minėjo, šis tvankus oras ilgai neišsilaikys. Jis taip pat pabrėžė, kad šeštadienį iš pietvakarių prie Lietuvos priartės atmosferos frontas su krituliais, todėl pradedant pietvakariniais rajonais daugelyje rajonų palis, išskyrus šiaurinius ir šiaurės rytinius rajonus.
„Tropinė oro masė galutinai pasitrauks iš Lietuvos tik pirmadienio vakare. Savaitgalį maksimali oro temperatūra dar sieks 25–28 °C, sekmadienį ir pirmadienį – kiek mažiau, pajūryje pirmadienį – jau tik iki 20 °C, daugelyje rajonų palis, vietomis – su perkūnija. Pirmadienį pradedant vakariniais rajonais vėjas atsisuks iš vakarų pietvakarių ir sustiprės, taigi vėl grįš „lietuviška“ vasara.“
Nuo antradienio, jo teigimu, pajūryje vyraus vėjuoti, debesuoti ir lietingi orai, oro temperatūra per parą svyruos nedaug, tarp 12 ir 18 °C. Likusioje Lietuvos dalyje debesuotumas taip pat padidės, tačiau išliks ryškus skirtumas tarp nakties ir dienos oro temperatūros, atitinkamai 9–14 °C ir 17–22 °C.
„Atmosferos cirkuliacija virš Europos ateinančią savaitę keisis iš esmės: vietoj blokuojančio anticiklono virš Skandinavijos ir Baltijos jūros Šiaurės Europoje įsitvirtins žemo slėgio sritys. Todėl orai Šiaurės ir Rytų Europoje vės, o Viduržemio jūros regione ir Pietryčių Europoje įsivyraus šiam regionui būdingi vasaros orai – mažai debesuoti be lietaus ir karšti“, – nurodė docentas.
Ilgalaikių prognozių duomenys rodo, tęsė G. Stankūnavičius, kad po trumpo atvėsimo liepos viduryje turėtų grįžti blokuojantys anticiklonai į Šiaurės Europą, o cikloninė veikla – į Vidurio Europą. Todėl laukiama šiltesnių ir sausesnių orų Baltijos regione, o Vidurio Europoje – liūčių.