Parlamentaras D. Kepenis ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje kalbėjo apie jau metus trunkantį vakcinavimo nuo koronaviruso procesą ir uždavė klausimą sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui – ar jis nesiruošia trauktis iš užimamų pareigų.
D. Kepenis lygino Lietuvos ir Švedijos mirčių statistikos skirtumus.
„Švedijoje iki vakcinacijos pradžios mirė 9399 žmonės, o po to, kai prasidėjo vakcinacija – mirė 5708. beveik 2 kartus sumažėjo Švedijoje mirčių, kai prasidėjo vakcinacija. Lietuvoje iki vakcinacijos pradžios mirė 1619, o kai prasidėjo – po gruodžio 27 dienos 4821 žmogus. Tai, Švedijoje mirė beveik 2 kartus mažiau, o Lietuvoje – beveik 3 kartus daugiau.
Gerbiamas ministre, ar negalvojate, kad jums nereikėtų laukti interpeliacijos, bet pats laikas jums pakelti rankas ir pasakyti – pralošėme į vienus vartus“, – tokį klausimą sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui ketvirtadienį uždavė LVŽS atstovas D. Kepenis.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, jog labiausiai jam norėtųsi, kad „vaizdas būtų piešiamas sąžiningai“.
„Tada man yra atsakomasis pamąstymas – kodėl niekam Lietuvoje nerūpėjo išvengiamo mirtingumo rodikliai iki pandemijos? Kai moterų išvengiamo mirtingumo rodiklis iki susitikimo su gydymo įstaigomis buvo 1,6 karto didesnis nei ES vidurkis. O vyrų – 2,5 karto aukštesnis vidurkis.
Tai reiškia, kad mes jau tada turėjome žmonių sveikatos problemų. Pandemija, be abejo, jas pagilino. Daugelis žmonių negavo tinkamo gydymo. Šiandien mes dar susiduriame su tuo“, – sakė . Dulkys.
Nors D. Kepenio klausimas buvo skirtas sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui, jį nusprendė dar papildyti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Man atrodo, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos visada sako mokslininkai – „po to“ nereiškia „dėl to“. Tai pirmiausia jūs turėtumėte įrodyti, kad egzistuoja priežastinis ryšys. Ir šito įrodyti jums, deja, nepavyks. Ir man atrodo, kad jeigu jūs norite lyginti palyginamus dalykus, siūlau jums taip įvertinti kiek Švedijoje žmonių mirė iki vakcinacijos. Tai yra prasidėjus pačiam koronavirusui. Kai Lietuvoje visi žmonės buvo uždaryti, mirtingumas buvo santykinai žemas.
O ten, kur apribojimų buvo mažai, mirtingumas buvo gana aukštas, bet ten ir dėl senų žmonių gyvenimo ypatumų. O antras dalykas – noriu atkreipti jūsų dėmesį į skaičius. Ir jūs turėtumėte pamatyti, kad mirtingumas šioje bangoje Lietuvoje yra trečdaliu mažesnis, nors vis dar yra per didelis, nei tokio paties aukščio bangoje gruodžio–sausio mėnesiais. Ir taip yra tik dėl vakcinų“, – savo pasisakymą užbaigė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
