Politikas laidoje „Delfi tema“ pritarė prezidento Gitano Nausėdos išsakytai kritikai, kad pasiekti vakcinacijos tempai nepakankami.
„Yra objektyvūs skaičiai, kad nepasiekta iki norėto termino, kad iki mūsų valstybės šventės būtų vakcinuota apie 70 proc. Lietuvos gyventojų. Aš nežinau, ar (tikslas) buvo nerealus. Stebėjau procesą, ir ne vieną kartą esu pastebėjęs, kad iš pat pradžių, kai tik prasidėjo ženklai, kad vakcinos tuoj bus, reikėjo ypatingai motyvuoti žmones būti norinčiais vakcinuotis“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Pašnekovas šiuo aspektu negailėjo kritikos buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
„Kai turi ministrą, aš čia kalbu apie ankstesnę kadenciją, kuris visą laiką sėja abejonę, (…) tas aiškiai turėjo įtakos. Vakcinacijai reikalinga ir lyderystė. Reikalingas žmogus, kuris ir savo pavyzdžiu patikintų, kad jis yra atstovaujantis mokslą, šiuolaikinę medicinos sampratą ir tuo nesėjantis abejonės“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Jis pasigedo tiek aktyvaus visuomenės skatinimo skiepytis, tiek bendro darbo tarp savivaldybių ir Vyriausybės. Apskritai, pasak pašnekovo, Lietuva nelabai išsiskiria iš kitų ES šalių.
„Visur ES yra problemų, (PSO) Europos regione yra dar baisiau. Bet galėjo būti ir geriau“, – konstatavo V. P. Andriukaitis.
Pasisako už privalomus skiepus atskiroms profesinėms grupėms
Politikas palaiko privalomų skiepų idėją.
„Aš esu šalininkas protingų, pamatuotų sprendimų, kurie greičiau suvaldo krizę. (…) Šiuo atveju ir savanoriškas vakcinavimas, ir privalomas, jie neprieštarauja vienas kitam“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos žmogaus teisių teismas pasakė vienareikšmiškai, kad privalomas vakcinavimas neprieštarauja ir Žmogaus teisių konvencijai.
„Šitą reikėtų visiems perskaityti. Yra be galo daug teisinių argumentų, kodėl tai neprieštarauja. Žinoma, žmonės, kurie bijo, arba, kurie yra antivakseriai, jų argumentai neveikia. Baimių argumentai neveikia. (…)
Šiuo atveju turbūt reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad jau dabar, matant, kad vakcinacijos skaičiai lėtėja, reikia klausti, ar mes norime visuomenę turėti užrakintą? (…) Nes naujos atmainos parodė, kad jos dar agresyvesnės. Todėl, kad dalis nevakcinuotos visuomenės leidžia toms atmainoms atsirasti“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Idėja: nori dirbti – skiepykis
Jeigu būtų pašnekovo valia, jis priimtų sprendimą, kad privalomai būtų skiepijamos atskirų profesinių grupių žmonės.
„Privalomumą būčiau pradėjęs iš karto kartu su savanoriškumu. Privalomumą – tų grupių, kurios yra labiausiai pavojingoje būklėje, nes jos tiesiogiai susiduria su kitais žmonėmis. Nesvarbu, ar tai būtų pardavėjas, ar medicinos sesuo. Pirmiausia, tai būtų medicinos darbuotojai, mokytojai, darželių darbuotojai, pardavėjos, „supermarketų“ žmonės“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, tų grupių žmonės turi būti apsaugoti.
„Juk privalomas vakcinavimas, pirmiausia, eina jiems į pagalbą. Pirma, jie galėtų laisvai dirbti. Antra, jie būtų apsaugoti nuo užsikrėtimo. Trečia, – apsaugoti nuo mirties. Jeigu ir susirgtų, persirgtų lengvai. Čia yra didelis gėris. Iš karto reikėjo tą daryti“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, jeigu tokių būdu nepavyktų pasiekti 70 proc. imunizuotos visuomenės dalies, būtų galima privalomai skiepijamas grupes plėsti.
Politikas nesiūlo tiems žmonėms, kurie vis tiek nesiskiepytų, taikyti baudų.
„Jeigu nesiskiepytų, jie neturėtų galimybių dirbti toje profesijoje. Jie puikiai supranta, kad jie apriboja patys savo veikimo laisvę“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Privalomo skiepijimo idėjos skinasi kelią užsienyje
Kaip jau skelbta, visi Prancūzijos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai iki rugsėjo mėnesio privalo visiškai pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju gali negauti darbo užmokesčio, pranešė šalies vyriausybė. Reikalavimas galioja gydytojams, slaugėms, administracijos darbuotojams ir savanoriams, skelbia BBC.
Privaloma vakcinacija galioja visiems asmenims, turintiems kontaktą su rizikos grupei priskiriamais žmonėmis, taigi, ir visiems ligoninių, klinikų bei slaugos namų darbuotojams, neatsižvelgiant į jų pareigas.
Pirmadienį Latvijos ministrų kabinetas pritarė tam, kad nepasiskiepijusiems arba COVID-19 nepersirgusiems kontaktines paslaugas teikiantiems arba kitas darbo funkcijas, kurių metų yra rizika užkrėsti kitus asmenis, vykdantiems darbuotojams galėtų būti taikomos sankcijos. Siūloma, kad tokius darbuotojus būtų galima nušalinti nuo pareigų, perkelti į kitą poziciją arba netgi atleisti.
Be to, nepasiskiepiję asmenys kontaktinėmis paslaugomis galėtų naudotis tik tada, kai jų neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu.
Tokius teisės aktų pakeitimus iki liepos 14 dienos turėtų parengti Latvijos Teisingumo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos, Gerovės, Ekonomikos ir Finansų ministerijomis. Kaip rašoma Latvijos vyriausybės pranešime, planuojama, kad jie galėtų įsigalioti nuo rugsėjo 15 dienos.
