Kaip jau skelbta, Seimas antradienį priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinama atnaujinta pensijų apskaičiavimo tvarka. Nors valdantieji teigia, kad toks sprendimas mažins skurdą, kai kurie opozicijos atstovai tai vadina nesavalaikiu ir nesąžiningu sprendimu.

Pataisomis numatoma, kad asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo, vis tiek būtų mokama viso dydžio bazinės pensijos dalis. Šiuo metu iš „Sodros“ biudžeto mokama individuali pensijų dalis sudaro maždaug 40 proc. visos pensijos dydžio.

Demokratų frakcijos Seime atstovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis interviu „Info TV“ laidai „Info diena“ apgailestavo, kad vieša diskusija įsibėgėja po to, kai priimtas jau įstatymas.

„Šiuo metu jau nieko nebepakeisi, ir turėsime gyventi su tuo, kas jau yra priimta. Tačiau keletą akcentų pabrėžiant, valdantieji, teigdami, kad pensijos didės vidutiniškai 50 eurų sukelia pasitikėjimą, visuomenės euforiją, kad pensijos augs, tačiau pagrindinis dalykas, kuris vyksta, yra keičiamas principas, kaip didinamos pensijos. Kitas principas, kad atsisakoma stažo įtakos. Tai yra labai rimti pakeitimai pensijų sistemoje, ir gaila, kad neturėjome rimtos diskusijos visuomenėje“, – dėstė L. Kukuraitis.

Pasak politiko, pirmuoju principo pakeitimu šiuo metu bus didinamos sparčiau tos pensijos, kurios yra didžiausios. Ir mažiausiai bus didinamo stos, kurios mažiausios.

„Iki šiol mes visą laiką stengėmės indeksuojant išlaikyti vienodą procentą, kiek pensijos augs. Net ir tuo metu didžioji dalis visuomenės sakydavo, kodėl man auga 20 eurų, o kitam – 50 eurų? Net , jei abiem augdavo po 7 procentus. Šiuo atveju tam žmogui, kuriam augdavo 20 eurų, jam tarkime augs apie 9 proc., tiems, kuriems – 50 eurų, jiems augs 11 proc.“, – sakė L. Kukuraitis.

Sako, kad reikia didinti bazinę dalį

Jo teigimu, proporcija pensijų didinimo pasislenka didesnių pensijų atžvilgiu.

„Turint galvoje tokį skurdą, turint galvoje tokias šildymo kainas, kurios auga, mano galva, tai yra nesavalaikis sprendimas. Reikėjo išlaikyti tai, ką mes ir siūlėme, ir individualios ir bazinės dalies tokį patį didinimą. Tai reiškia užtikrinti, kad visi visuomenėje gautų po 12,5 proc. augimo, ir pensijos būtų paaugusios daugiau ne 50, o vidutiniškai 60 eurų“, – sakė L. Kukuraitis.

Dabar, pasak politiko, potencialas pensijas didinti 60 eurų yra atiduotas, siekiant panaikinti stažo įtaką.

„Čia mano galva vėl taip pat netaiklus sprendimas. Nes tie žmonės, kurie dirbo 15 metų, jų pensijos sudarys 90 proc. to, kuris dirbo 30 metų , jeigu abu mokėjo minimalias įmokas. Reiškia, žmogus dvigubai ilgiau dirbo, jis tikėtųsi dvigubai didesnės pensijos, šiuo atveju jo pensija bus tik 10 proc. didesnė“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Buvusio ministro nuomone, yra būtinas bazinės pensijų dalies didinimas.

„Jeigu „Sodroje“ turime perviršį, ir jį galime išdalinti pagal taškus, kiek kiekvienas yra sukaupęs, tai lygiai toks pats perviršis turi būti ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), jeigu darbo užmokesčio tiek surenkama, kad neišskirstoma pensijoms. Tada tą GPM dalį turime skirti bazinės didinimui“, – sakė L. Kukuraitis.

Sako, kad sprendimas nėra taiklus

Pasak politiko, net, jeigu nieko nebūtų papildomai daroma, pensijos vis tiek augtų daugiau kaip 40 eurų.

„Kitaip sakant, tai, kas buvo svarstoma, tai yra iki 10 eurų. Aišku, vieniems bus iki 10 eurų, kitiems – virš 10 eurų, priklausomai nuo dabartinių pensijų. Mūsų siūlymais, tuos pačius resursus paskirstant, pensijos galėjo augti 60 eurų, ir augti teisingiau negu augs dabar“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Jis neprieštarauja, kad būtent tie, kurie neturi stažo, ir labiausiai skursta.

„Tačiau, kai kalbama, kad tuos žmones reikia ištraukti iš absoliutaus skurdo, tai absoliučiame skurde pensininkų, pagal ministerijos skaičiavimus, yra apie šeši – septyni tūkstančiai. Tuo metu stažas nuimamas apie 70 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad tai nėra visai taiklus sprendimas, ypač, kai tuos pinigus buvo galima panaudoti visiems pensininkams, ir visiems padidinti pensijas 60 eurų“, – sakė L. Kukuraitis.

Pasak politiko, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, šiuo metu minimalus vartojimo poreikių dydis yra apie 260 eurų.

„Su tiek išgyventi didmiestyje yra sudėtinga. Tačiau tai yra mūsų atskaitos taškas, vertinant, kokie žmonės patenka į absoliutaus skurdo ribą. Pensininkų ten patenka apie vieną procentą, tai yra šeši-septyni tūkstančiai iš visų pensininkų. Kai tuo tarpo kitų grupių, tiek vaikų, tiek vyresnio amžiaus žmonių, – apie penkis procentus visuomenės.

Kitaip sakant, pensininkų absoliutų skurdą per praėjusias kadencijas mums daugiau ar mažiau pavyko įveikti. Šitas stažo įtakos naikinimo principas, kurį siūlo valdantieji, mano galva, nėra savalaikis“, – sakė L. Kukuraitis.

Sako, kad sprendimas padės mažinti senjorų skurdą

Visgi, kaip „Delfi“ jau rašė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad sprendimas padės sumažinti senjorų skurdą.

„Įvairiomis priemokomis tenka spręsti dideles socialines įtampas. Šiuo pakeitimu siūloma, kad sparčiau didėtų pačios mažiausios pensijos“, – sakė parlamentaras ir pažymėjo, kad Vyriausybė nusprendė „skurdą mažinti intensyviau“.

Jis teigė, kad sprendimas, kaip skaičiuojama, jau kitais metais skurdą padėtų sumažinti 1,4 proc.

„Tai yra svarbi priemonė. Kalbant apie individualiosios dalies spartesnį indeksavimą, tai yra teisinga kryptis. Pirmiausia kalbame apie dalį, kai pensijos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų ir stažo. Tokių įmokų mokėjimas bei stažas turi būti skatinamas, ir ateityje būtent tas individualiosios pensijos dalies svoris turi augti daug labiau“, – sakė M. Lingė.

Politikas atkreipė dėmesį, kad stažo neturinčių žmonių pensija labiau priklauso nuo bazinės dalies, kuri mokama iš valstybės, o ne „Sodros“ biudžeto.

„Tai yra tik bendrosios dalies lyginimas, bet individualiąją dalį kaip tik siūloma indeksuoti kur kas sparčiau“, – akcentavo komiteto vadovas.

„Atlyginimo tai visuomenės daliai, kuri dirbo ilgiau, mokėjo įmokas ir dirbo sąžiningai, ir ateityje, kaip skaičiuojama, svoriai tarp bendrosios ir individualiosios dalies turi skirtis. Dabar bendrąją dalį sudaro apie 60 proc., individualiąją – 40 proc., 2030 metais planuojama, kad turėtų susilyginti, o ateityje kiekvienais metais didėtų individualioji reikšmė“, – paaiškino M. Lingė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (74)