KAM siūlo šauktiniams kas mėnesį mokėti ne 38 eurus individualioms išlaidoms ir trupinti įvairiomis kompensacijomis, kaip kad buvo daroma, bet skirti 138 eurus per mėnesį ir dar po 100 eurų kaupti išmokai pabaigus tarnybą.
DELFI primena, kad šauktiniams papildomai suteikiamos socialinės garantijos, jie aprūpinami apranga, maistu, gyvenamąja patalpa, gauna atostogas, apmokamos jų kelionės namo išlaidos. Žadama šauktiniams mokėti suma yra vos mažesnė už minimalų atlyginimą Lietuvoje – jis siekia 252.51 eurų „į rankas“.
Anot studentų, tai – aukso gysla. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atlikti tyrimai rodo, kad 238 eurus uždirba retas studentas, ką jau kalbėti apie tai, kad jie patys turi mokėti už nuomą, maistą, aprangą ir keliones namo ar atostogas.
Maža to, įvairios lengvatos jaunuoliams galioja po šauktinių kariuomenės – kompensuojama iki 50 proc. studijų kainos (šiuo metu svarstoma papildomai remti ir studijuojančius nemokamai), garantuojama turima studijų vieta, o taip pat svarstoma palengvinti buvusių šauktinių priėmimą į aukštąsias mokyklas – įvesti kvotą, kad jie nekonkuruotų su kitais stojančiaisiais.
LSS prezidentas Paulius Baltokas pastebi – tai visiškai pakeis šiuolaikinių jaunuolių įpročius.
Studijuoti pradės ne po mokyklos
Jis patikino, kad pinigai tikrai gali paskatinti jaunuolius palankiau žiūrėti į šauktinių kariuomenę.
„Manau, kad bet kurį Lietuvos pilietį gali paskatinti padorus atlyginimas, dotacija ar stipendija – nežinau, kaip reikėtų tą pavadinti, ir lygiai taip pat – atitinkamos socialinės lengvatos. Iš tiesų jei esi pasiryžęs tarnauti tėvynei, ją ginti, valstybė turi būti pasiryžusi dėl tavęs daryti tam tikras nuolaidas, o visuomenė – su tuo sutikti. Reikia surasti balansą, kada tai yra lygiaverčiai mainai. Be jokios abejonės yra geriau, ir kad išmokas šauktiniams siūloma didinti. Manau, kad žmogui reikia mokėti už bet kokį darbą – ar tai yra ginti tėvynę, ar daryti kažką kitą“, – sakė jis.
P. Baltokas spėja, kad turėtų padaugėti tų, kurie po mokslų vidurinėje mokykloje į aukštąją nestos, o siūlysis į šauktinius (savanoriai į šauktinius bus kviečiami pirmieji – DELFI). Nors anksčiau ir buvo diskutuojama, kad jaunuoliai bet kokia kaina bandys įstoti į aukštąsias mokyklas taip vengdami privalomos tarnybos.
„Tikrai turėtų padaugėti žmonių, kurie padarys metų pertrauką ir ne iš karto po vidurinės mokyklos eis į aukštąją. Tos socialinės garantijos, kurios susipliusuoja paskui, žmogui tarp mokyklos ir aukštosios mokyklos tikrai gali išeiti į naudą. Tai turbūt ir turėtų būti vienas pagrindinių punktų, kodėl šauktiniai atsiras“, – spėjo jis.
Tačiau jis nemano, kad atsiras daug tų studentų, kurie po antro ar trečio kurso norės padaryti pertrauką ir išeiti iš universiteto.
„Turbūt ne. Vis dėlto tai jau yra pasirinktas kelias, padarytas įdirbis moksle, galbūt susirastas ir darbas. Kitaip tariant – pradėtas kitas gyvenimo etapas, jį stabdyti dėl 238 eurų turbūt bus labai mažai norinčių“, – svarstė LSS prezidentas.
Iš pokalbių su jaunuoliais ryškėja 2 esminiai dalykai
Nors P. Baltokas patikino, kad oficialios pozicijos dėl šauktinių Lietuvos studentų sąjunga dar neturi ir apie tai diskutuos penktadienį, neoficialių diskusijų metu, kalbėdamas su bendraamžiais, jis tikina pastebėjęs kelis įdomius dalykus.
„Ryškėja du esminiai dalykai. Visų pirma, studento statusas turi likti neliečiamas. Nemanau, kad reikia kažkaip pratęsti tą šaukimą, nes jei tu tapai studentu, pasirinkai šiek tiek kitokį gyvenimo būdą, turbūt investuoti kitur. Tai nėra nei gerai, nei blogai – asmens pasirinkimas.
Antroji dalis, apie ką kalbamės, yra elementari ir paprasta – kol kas mūsų niekas niekur nekvietė ir su mumis nediskutavo, todėl studentų bendruomenė jaučiasi šiuos pasiūlymus stebinti iš šono. Tai vyksta ganėtinai greitai. Kartais toks jausmas, kad buldozeriu, dėl to nenorime, kad būtų priimti ne iki galo priimti sprendimai – tai yra labai jautrus klausimas. Ir labai svarbu, kad ta vadinama „loterija“ būtų ne loterija, o labai aiškus atrankos mechanizmas pagal labai aiškiai diskutuotus kriterijus, kad nebūtų taip, kad studijuojantis ir darbą turintis žmogus būtų pakviestas pirmiau nei tas, kuris nestudijuoja ir neturi darbo“, – sakė jis.
Šaukti planuoja prieš egzaminus
Numatoma, kad pirmi šaukimai prasidės gegužės 11 dieną, šauktiniai dalinius jau turės pasiekti rugpjūčio 24 dieną. Vadinasi, pašaukti gali būti ir abiturientai, turintys 19 metų prieš brandos egzaminus. Šią informaciją DELFI patvirtino ir KAM.
Pagal dabar galiojančias nuostatas, jie turės pasirinkti, ar eiti į šauktinius prašant išsaugoti siūlomą studijų vietą – ši teisė yra suteikiama, arba pradėti studijuoti, paprašius atidėti privalomą pradinę karinę tarnybą pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 2 dalį:
„Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje.“
Ministras pakeitė nuomonę
DELFI primena, kad pirmasis idėją, kad šauktiniams būtų galima mokėti 238 eurus iškėlė premjeras Algirdas Butkevičius. Prieš savaitę J. Olekas sakė, kad mokėti tiek ministerija neturi galimybių, tačiau trečiadienį ši idėja jau nuskambėjo iš jo lūpų.
DELFI ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus, paklaustas, kas per tą savaitę pasikeitė, sakė, kad iš esmės jokių pokyčių nebuvo.
„Siūlymas mokėti šauktiniams 138 eurus kas mėnesį nėra 238 eurai. Kompensacijas šauktiniams už komunalines išlaidas, būsto išlaikymą ir kt., kurios reikalauja biurokratinių procedūrų, siūlome sudėti į vieną paketą ir vietoj jų padidinti mėnesinę išmoką nuo 38 eurų iki 138 eurų. Taip pat karo tarnybą atlikusiesiems (vietoj kompensacijos tik mokantiems už studijas aukštosiose mokyklose) visiems šauktiniams siūlome skirti kas mėnesį tam tikrą sumą lėšų, kuri būtų kaupiama ir išmokama šauktiniui baigus tarnybą. Pabaigęs tarnybą gautą išmoką jaunuolis galės panaudoti studijoms apmokėti ar kitiems savo poreikiams“, – sakė jis.
Siūlymai gražūs, bet ar atsiras lėšų?
J. Olekas pasakojo paskaičiavęs, kad iki šiol įvairių išmokų suma siekdavo apie 700 eurų. Šauktiniams buvo mokamos įvairios kompensacijos, susijusios su šiluma, būsto išlaikymu, komunalinėmis paslaugomis, studijų kaina, tačiau ne visi kariai jomis naudodavosi. Dar 38 eurai šauktiniui galėjo būti skiriami už pavyzdingą tarnybą.
Anot V. Linkaus, dabar siūlomas integruotas modelis (t.y. padidintos išmokos buitinėms išlaidoms padengti) vietoje buvusių kompensacijų, leis racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas ir sumažins administravimo naštą.
„Preliminariais skaičiavimais 2015 m. šauktinių išlaikymui reikės apie 20 mln. eurų. Kaip minėta, šauktiniams ketinama padidinti iki 138 eurų mėnesinė išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Minėtos išmokos išmokėjimui 2015 m. reikės apie 1 mln. eurų. Šauktinių tarnyba bus finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų“, – sakė jis.
V. Linkus taip pat informavo, kad kariams savanoriams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, už tarnybos dienas mokama 100 procentų profesinės karo tarnybos kariams patvirtinto tarnybinio atlyginimo pirmaisiais tarnybos pagal kario laipsnį metais.
„Jeigu kario savanorio, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, pagrindiniame darbe gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, jam išmokamas pagrindiniame darbe gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas“, – informavo jis.
Žada dar papildomų pinigų – gaus pažangūs
Norima pakeisti ir studijų kompensavimo tvarka. Šiuo metu numatyta, kad atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą galima kompensuoti iki 50 proc. faktinės studijų kainos, tačiau studijuojantys nemokamai jokių papildomų pinigų negauna. KAM mano, kad šią tvarką reikia keisti.
„Mes mokame tik tiems, kurie blogai mokosi. Jeigu tu baigei, įstojai į nemokamą vietą – nieko negauni, jei blogai mokaisi – gauni pinigus <...> Mes siūlome paimti tuos pinigus ir padalinti ne tik tiems, kurie ateina į mokamas vietas, bet visiems. Sukaupti tokį kaupiamąjį fondą. Taip turėtume instrumentą, kad reikia tarnauti tvarkingai. Nes jeigu šauktinis pasigers, nelabai turime kokią bausmę kaip gražų pasišnekėjimą. Atsispaudimų negalima duoti, tai tik pasišnekėjimas“, – sakė ministras.
P. Baltokas patikino šį siūlymą vertinantis teigiamai.
„Šis siūlymas iš principo lygina valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studentų padėtį. Kitaip tariant, tie, kurie mokėsi geriau ir gali pretenduoti į geresnę studijų vietą, tikrai neliks nuskriausti nuėję į šauktinių kariuomenę“, – pasiūlymą vertino jis.
Šauktiniams įstoti į aukštąsias mokyklas gali būti lengviau
J. Olekas taip pat sako norintis, kad atsirastų galimybė šauktiniams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą, patekti į universitetus pagal kvotas – tokia galimybė būtų bent jau tiems, kurie praeitų minimalią aukštosios mokyklos nustatytą kartelę.
„Mes norime siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai, kad jeigu tu gali įstoti, praeini minimalų aukštosios mokyklos balą, tada galima palikti tam tikrą kvotą, kad jie galėtų studijuoti ir nekonkuruotų su visais“, – sakė ministras.
Su šiuo pasiūlymu P. Baltokas nesutinka. Anot jo, tai iškreiptų stojimo sistemą.
„Į aukštąją mokyklą asmenis visų pirma reikėtų priimti pagal mokymosi gebėjimus, tik vėliau pagal visą kitą. Tad klausimas, ar tikrai dėl to, kad esi šauktinis, turėtum gauti tokių privilegijų. Galbūt jos galėtų galioti, jei asmuo taip ir yra pažangus moksle“, – svarstė jis.
P. Baltokas taip pat pastebėjo, kad kartais aukštosios mokyklos studentus priima „iki negalėjimo“ – pernelyg neatsižvelgdami į jų gebėjimus, neatsižvelgdami į jų turimas studijų vietas.
Studentai nepatektų į šaukiamųjų sąrašus
DELFI primena, kad nauja ir tai, kad pagal ministro ir jo pavaldinių sumanymą studijuojantys aukštosiose mokyklose apskritai nepatektų į bendrą sudaromą šauktinių sąrašą. Į sąrašą patektų tik tie, kurie baigę studijas arba jų dar nepradėjo.
„Studentams tarnyba atidedama, jie nešaukiami. Visi studentai iš 180 tūkst. net nebus sąraše“, – sakė J. Olekas.
Šiuo metu 19-26 metų jaunuolių Lietuvoje yra 180 tūkst., tačiau į šį skaičių įskaičiuotos merginos. Be jų, bendras kiekis siekia apie 90 tūkst. Atmetus studijuojančius, liks apie 45 tūkst, kurie bus šaukiami. Iš viso kasmet planuojama pašaukti apie 3,5 tūkst. jaunuolių pirmenybę teikiant savanoriams.
Tiesa, šiuo klausimu kilo diskusijų, nes konservatorė Rasa Juknevičienė mano, kad studijuojantieji turėtų būti šaukiami, bet galėtų rinktis – eiti į 9 mėnesių tarnybą ir studijas atidėti ar atidėti tarnybą, kol pabaigs studijas.