Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad Lietuvai būtinas viešojo intereso įstatymas. Seime rengiamas Viešojo intereso įstatymas numato, kad gindami viešąjį interesą į teismą galės kreiptis visi piliečiai.
Teismas
© Corbis/Scanpix
Iki šiol tokios galimybės šalyje nėra, tačiau tai netrukdo judėjimui „Už Lietuvą be kabučių“ kovoti už viešųjų miesto erdvių išsaugojimą. Judėjimas tvirtina, kad kova tik prasideda.

„Atėjome iš visuomenės, kur viešas interesas buvo suabsoliutintas“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė K. Čilinskas. Pasak jo, komunistinė ideologija buvo aukščiausias viešasis interesas, čia nebuvo galima turėti privačios nuosavybės ir privačių interesų, privataus gyvenimo ir teisių.

Teisininkas kalbėjo, kad nors verslo, privačių teisių ir nuosavybės gynime pažengta į priekį, tačiau kai kurios savivaldybės ir Seimas tapę privačių, o ne viešų, interesų gynimo vieta.

Teisininkas įsitikinęs, kad jei valstybės institucijos nenori užsiimti viešojo intereso gynimu, tai daryti reikia leisti patiems piliečiams. Tačiau jis sako, kad Lietuvoje apginti viešojo intereso teismuose negalima – jei kreipiasi piliečiai, teismai tokių bylų negali nagrinėti.

Dėl viešojo intereso gynimo gali kreiptis tik juridiniai asmenys, pavyzdžiui, bendrovės, valstybinės institucijos, prokurorai ir dalis institucijų jų darbo srityse.

Šalis pakrypusi į oligarchiją

K. Čilinskas aiškina, kad daugelyje demokratinių šalių egzistuoja piliečių teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. „Mūsų šalis truputį pakrypusi į oligarchinį valdymą ir piliečių teisėms, viešajam interesui skiriama mažai dėmesio“, - teigė jis.

Pasak jo, valdžios atstovai savo rankose turi ir pinigus, ir politiką. Jie, anot teisininko, siekia turėti kuo daugiau tamsių ir mažiau uždirbančių žmonių.

Kaip viešojo intereso negynimo pavyzdį jis pateikė Europos Konstitucijos tvirtinimą Seime – niekas neklausė, ar piliečiai jos nori, neaiškino, kas tai per sutartis. Parlamentarai pirma lengvai patvirtino Konstituciją, o vėliau ėmė kelti Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo klausimą, nors Konstitucijoje rašyta apie elektrinės uždarymą.

„Aišku, kad nepaskaitė ir tas tekstas iš viso nebuvo išverstas“, - kalbėjo teisininkas.

Kaip kitą pavyzdį jis pateikė naujos atominės elektrinės statybą. „Tai, ko gero, visų laikų didžiausia korupcinė afera. Dar nebuvo to, kad taip lengvai be jokio konkurso kelios įmonės pradėtų valdyti atominę elektrinę, būsimą didžiulį turtą, kad kelios bendrovės be jokio konkurso turėtų energijos tiekimą“, - stebėjosi ŽTSI valdybos pirmininkas.

Pasak jo, šio klausimo svarstymas buvo pridengtas parlamentarų rentų įstatymu. Dalis Seimo narių atsitokėjo tik po laiko. K. Čilinskas pridūrė, kad piliečiai dėl priimto įstatymo niekur kreiptis ir viešojo intereso ginti negali.

„Du monopolistai, kurie dabar turi skirstomuosius tinklus, tampa dar ir energijos tiekimo šaltinio bendrasavininkiais. Reikia laukti kainų pakilimo“, - prognozavo teisininkas. K. Čilinskas sakė, kad rengiamas geras viešojo intereso įstatymo projektas – pagal jį kiekvienas pilietis galėtų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

„Jei ši idėja bus įgyvendinta, atsidursime civilizuotų šalių tarpe“, - prognozavo jis. Tačiau kultūros paveldo ekspertė, valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė pastebėjo, kad įstatymo projektas dar abejotinas, stipriai taisytinas, čia nėra apibrėžimų, neapibrėžtos sąvokos.

“Lietuvos“ priešai taps JAV priešais“

Vienas judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ lyderių, menininkas Gediminas Urbonas pasakojo, kad praėjo metai nuo peticijos už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą, kuri įteikta Peticijų komisijai prie Vyriausybės. Po ilgų svarstymų peticija iš dalies patenkinta - tam tikri punktai pripažinti reikšmingais ir keliose ministerijose pavesta sudaryti darbo grupes, kurios įgyvendintų peticijoje iškeltus reikalavimus.

Menininkas sakė, kad praėjus metams peticijos tarpiniai tikslai pasiekti, į ją atsiliepė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių piliečiai, svarbios valstybinės institucijos ir žiniasklaidos leidiniai. „Juos sudomino, kaip kuriami pilietinės visuomenės pagrindai šitoje jaunoje valstybėje, kuri turi nedidelę demokratijos patirtį ir vaduojasi iš postkomunizmo“, - teigė G. Urbonas.

Pasak jo, jei dar prieš metus diskusijose darbo metu net Peticijų komisijoje abejota, kas yra viešoji erdvė, tai šiandien ji minima kaip svarbus akcentas, tapo viešojo diskurso dalimi. Menininkas sakė, kad vykstantys teisiniai procesai dėl „Lietuvos“ – visuomenės sąmoningumo tikrinamas, klausimo, ar piliečiai gali atstovauti viešajam interesui, kėlimas.

G.Urbonas sakė, kad tai, kas vyksta prie „Lietuvos“ – reiškinys, pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniame kontekste. Kovą jis vadino „Fluxus“ tradicijos tęsimu. Anot menininko, formuojasi reiškinys, kad teisė gali būti suprantama kaip kultūros dalis.

Kitas judėjimo dalyvis Karolis Klimka paneigė, kad judėjimai už viešąjį interesą baigėsi, pralaimėjo teismuose – anot jo, judėjimai nesibaigė, judėjimas neskilo ir kova nežada baigtis.

„Pasakojama, kad prieš pučą pas Michailą Gorbačiovą atėjo generolai ir sako: “Michailai Sergėjevičiau, jūsų perestroika baigėsi“. Jis atsakęs – „ką jūs, ji net neprasidėjusi“. Remdamasis šiuo anekdotu K. Klimka patikino, kad kova tik prasideda.

Anot jo, „Lietuvos“ istorija susidomėjęs įtakingas JAV leidinys. „Turbūt pildosi Džordžo Bušo sentencija, kad tapęs Lietuvos priešu, taps ir JAV priešu“, - kalbėjo jis.

Tikimasi, kad įstatymo projektą Seimas pradės svarstyti rudens sesijoje. Įstatymą iniciavo Vilniaus bendruomenės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Opozicijos reakcija į Skvernelio pagalbos šauksmą premjero nenudžiugins (132)

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai kol...

Naujos detalės dėl lietuvių vilkiko avarijos Italijoje: užkardas buvo pakeltas? (124)

Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienio naktį Italijoje į tragišką avariją pateko vilkikas iš...

Kaip paskutinio skambučio šventei puošėsi prestižinės sostinės gimnazijos dvyliktokai (17)

Penktadienio popietę prestižinėje Vilniaus Žvėryno gimnazijoje suskambo paskutinis skambutis ir...

30 metų slaugytoja dirbanti Vida: vaikų auklėjimas pasikeitė kardinaliai – keturmečiai vis dar su sauskelnėmis (38)

Kaip per tris dešimtmečius gali pasikeisti vaikų auklėjimo būdai ir požiūris į medikus? Anot...

Skvernelis ir Gabrielius Landsbergis apsikeitė kandžiomis replikomis (27)

Premjeras Saulius Skvernelis ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis Seime vykusioje...

Pomidorai: rūšių daug ir visi skirtingi

Jau gegužės pabaigoje, atsitraukus šalnoms, prasidės pomidorų daigų sodinimo lauko daržuose...

Žiedus su mylimąja sumainė grupės „Pikaso“ narys Rokas Laureckis: jaunieji turėjo neįprastą prašymą svečiams

Ketvirtadienio popietę, skaisčiai šviečiant saulei, santuokos įžadus ištarė dainininkas,...

Šiaurės Korėjoje – sprogimai: skelbiama, kad sunaikintas branduolinių bandymų poligonas papildyta 14.25 (25)

Šiaurės Korėja žengė, kaip skelbia šalies atstovai, svarbų žingsnį – buvo sunaikintas...

Sudraskyto „Žalgirio“ tikėjęsis Tarakanovas abejoja, ar Jasikevičius suvaldytų CSKA (20)

Olimpinis čempionas ir legendinis Maskvos CSKA žaidėjas Sergejus Tarakanovas Eurolygos finalo...

Kiti mokytojai to nesupras: pedagogė atrado sėkmės receptą

Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos mokytoja Sigita Dzimijonienė moksleivius biologijos mieliau moko...