II pakopos pensijų fonde vilnietis Martynas kaupia daugiau nei dešimt metų.
„Kol kas sekasi kaip ir gerai. Atsidarau kartą į metus ir matau sąlyginį pliusą. Bet tik tiek, nors esu girdėjęs nuomonių įvairių nevienpusiškų“, – LNK sakė vilnietis.
Dėl savo sprendimo kaupti papildomai kol kas nesigaili.
„Vis tiek tikiuosi perspektyvos, kad po pensijos turėti oresnę senatvę, nei standartinė pensija. Manau, kad vis tiek bus šioks toks pliusas. O vyresniam žmogui to ir reikia“, – kalbėjo vyras.
Tačiau dalis Seimo opozicijos skaičiuoja, kad II pakopos pensijų fondų uždarbiai pastaraisiais metais ėmė kristi į minusą. Prieš pandemiją fondų grąža buvo didelė, o infliacija maža. Tačiau dėl pandemijos ir vėliau dėl karo Ukrainoje fondų uždarbiai ėmė ristis žemyn. O infliacija kilo aukštyn.
Skaičiuojama, kad vidutinė II pakopos pensijų fondų grąža nuo 2004 iki dabar nesudaro nė 5 procentų. O vidutinė infliacija – kiek daugiau nei 4 procentai. Tai reiškia, kad toks pinigų nuvertėjimas suryja beveik visą fondų uždarbį.
„Pensijos yra indeksuojamos, šita suma yra fiksuojama ir ji gali nuvertėti, viskas priklauso nuo investicijos. Jeigu investicija pavyko, tai gerai – uždirbo. O „Sodros“ pensija yra indeksuojama ir ji didėja, auga“, – LNK sakė opozicijos atstovė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė.
Pensininkų organizacijos „Bočiai“ atstovai skaičiuoja, kad labiau apsimoka savo pinigus palikti „Sodroje“, nei skirti II pakopos pensijų fondams.
Pateikiamas ir pavyzdys – kokia būtų mėnesinė įmoka, jeigu į II pakopos pensijų fondą įneštumėte 10 tūkst. eurų.
„Jiems bus priskaičiuota maždaug 42 eurai. Jeigu jis būtų dalyvavęs „Sodroje“ ir įnešęs 10 tūkst. eurų, tai jau būtų priskaičiuota pensija maždaug 45 eurai. Tai reiškia, kad trimis eurais daugiau“, – LNK sakė Pensininkų organizacijos „Bočiai“ pirmininko pavaduotojas Juozas Timas.
„Tas palyginimas, kad panašiai uždirbi – ar kaupi „Sodroje“, ar kaupiamuosiuose fonduose, turint galvoje, kiek darbo užmokestis augo, kiek „Sodra“ yra indeksavusi per tą laiką, tai tik rodo, kad kaupiamoji dalis ne per daug atsilieka“, – LNK kalbėjo buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, opozicijos atstovas Linas Kukuraitis.
Kai kuriuos ekonomistus piktina, kad valstybė apskritai skiria pensiniams fondams pinigus.
„Seimas yra užsileidęs ant galvos tuos lobistus, Seimo nariai bejėgiai yra šitoje diskusijoje. Lobistai sugebėjo pasiekti tokį fenomeną, kad vienas iš pensijų kaupimo būdų gauna valstybės subsidiją“, – tikino ekonomistas Raimondas Kuodis.
Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad pensijų fondams iš biudžeto skiriama apie 250 milijonų eurų.
„Kiekvienam šiandien gaunančiam senatvės pensiją po 30 eurų prideda iš karto, kiekvieną mėnesį“, – kalbėjo L. Nagienė.
„Tai yra komercinė struktūra, kuri tikrai yra tokia, kuri pati pelnosi iš to. Pelnosi II pakopos pensijų fondų valdytojai ir administratoriai, administruojančios bendrovės. O kontrolės nėra jokios, grąža – minusinė. Ir jie už tai nėra atsakingi“, – pabrėžė Pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovė Vilija Turienė.
Tačiau pensijų kaupimo tvarkos dabartinė valdžia keisti neketina.
„Dar nėra jokios, turbūt, rekomendacijos iš bet kokio tarptautinio reguliuotojo, ar kitų institucijų, kurios sakytų, kad papildomas kaupimas yra neigiamas dalykas. Taip pat tai yra žmogaus pasirinkimo dalykas – ar jis nori kaupti papildomai, ar ne“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacija teigia, kad pensijų fondų tikslas yra padėti pensijoje užtikrinti didesnes pajamas. Tačiau ekonomistų, politikų ir pensininkų teiginių Seime nekomentuoja.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
