Kauno vaikų globos namai dėl Mindaugo Puidoko veiksmų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ^papildyta

Tai DELFI patvirtino Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojas Gintaras Bagdžiūnas. Jis teigė, kad Seimo narys – vienintelis asmuo, dėl kurio globos nariai kreipėsi į prokuratūrą.

„Skundas buvo pateiktas dėl Seimo nario Mindaugo Puidoko neteisėtai atliktų veiksmų, paviešinant mergaitės duomenis be mūsų kaip įstatyminio vaiko globėjo ir paties vaiko sutikimo, už klaidingos informacijos skelbimą“, – teigė G. Bagdžiūnas.

Generalinė prokuratūra DELFI patvirtino, kad skundas gautas ir bus pradėtas nagrinėti.

Tarptautinio įvaikinimo istorija į viešumą iškilo praėjusių metų pabaigoje, kai moters, kuri savaitgaliais pasiimdavo mergaitę, kaimynė apie ketinimus devynmetę įvaikinti į Naująją Zelandiją papasakojo žiniasklaidai.

Praėjus kelioms dienoms Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys M. Puidokas feisbuke paviešino telefonu filmuotą įrašą, kuriame vienas iš penkių devynmetės brolių kreipėsi į visuomenę ir valdininkus. Įraše brolis teigė, kad neprieštarauja tarptautiniam įvaikinimui, nors nenorėtų, kad sesuo būtų išvežta taip toli – į Naująją Zelandiją.

Netrukus po įrašo, kuriame buvo atskleisti asmeniniai brolio duomenys, paviešinimo socialiniame tinkle, M. Puidokas surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo kitas mergaitės brolis, į Lietuvą grįžęs iš Didžiosios Britanijos, kur šiuo metu gyvena.

Į Lietuvą grįžęs brolis pateikė prašymą globoti seserį.

Praėjus kelioms savaitėms po brolio grįžimo ir spaudos konferencijos Seime, nuskambėjo teismo verdiktas – mergaitė lieka Lietuvoje. Pora iš Naujosios Zelandijos, kuri į Lietuvą buvo atvykusi su šeimoje augančiais įvaikintais berniukais, kitą dieną po sprendimo paskelbimo išvyko namo.

Brolis, kuris siekia sesers globos, į Didžiąją Britaniją grįžo nė nesulaukęs sprendimo – po paskutinio posėdžio teisme. Kiek vėliau brolis tvirtino, kad į Didžiąją Britaniją grįžo tam, kad susitvarkytų dokumentus ir pasirūpintų savo ir draugės vaiku, kuriam šiuo metu yra metai.

Devynmetė, kuri sausio viduryje galėjo būti įvaikinta į Naująją Zelandiją, vėl grįžo į Kauno savivaldybės globos namus. Pastarieji teismo sprendimą apskundė.

Mergaitės globos siekia ne tik brolis, bet ir dar viena lietuvių šeima. Brolio teigimu, šeima jam žinoma, nors su mergaite nėra bendravusi.

Seimo narys M. Puidokas į tarptautinio įvaikinimo istoriją aktyviai reaguoja iki šiol. „Kodėl valstybės tarnautojai dažnai praranda jautrumą žmogui ir taip nori būti valdininkais-biurokratais blogąja to žodžio prasme?“ – feisbuke klausė M. Puidokas po to, kai devynmetės broliui atstovaujantis advokatas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės suteikti mergaitei laikinąją globą, kad įvaikinimo proceso metu ji galėtų būti kokioje nors šeimoje, o ne globos namuose.

Kauno miesto savivaldybės atstovai DELFI patikino, kad visi procesai turi būti vykdomi numatyta tvarka ir pabrėžė, kad advokato pateiktame prašyme nė nebuvo nurodyta, kokia šeima ar asmuo mergaitei galėtų suteikti laikinąją globą. Esą tai nuspręsti buvo palikta Kauno valdininkams.