Istorinio-architektūrinio parko idėjos autorius viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės projektai“ vadovas Valdas Rakutis teigia, kad tokia institucija ne tik galėtų pasirūpinti informavimu ir būtiniausia fortų ir kitų karinių statinių priežiūra, bet ir pritraukti į juos turistų bei bendradarbiauti su objektų savininkais juos tvarkant ir grąžinant į aktyvų miesto gyvenimą.
„Objektai yra pasklidę po visą Kauno miestą ir ten jų niekas per daug nenaikina, bet jie ir negyvena: didžioji dalis neturi savo panaudojimo ir nėra ką su jais daryti. Pirmiausia jie turi būti apjungti į vieną sistemą, kad galima būtų ką nors padaryi su jais. Reikia, kad atsirastų ženklas su kaip įmanoma išsamesne informacija, kad žmonės žinotų, kas čia pas juos yra per sandėlis ar kareivinės. Dar prieš tai reikia apsaugoti tų objektų pavojingas vietas: yra gynybinės sienos, kurios labai aukštos, nuo kurių galima nukristi, šuliniai. Galiausiai reikia jiems rasti vietą naujame pasaulyje, šiandieninėse problemose“, – kalbėjo V.Rakutis.
Pasak jo, Kauno tvirtovės pastatuose gali įsikurti ir parkai, ir muziejai, bendruomenėms skirtos patalpos – priklausomai nuo to, ko trūksta konkrečioje vietovėje. Jis neatmeta galimybės, kad ilgainiui fortai galėtų pritraukti ir verslą juose vystyti norinčius investuotojus. V.Rakučio nuomone, tai fortus per du dešimtmečius visiškai sugrąžintų į gyvenimą, o pirmųjų pokyčių tikėtis būtų galima jau po pirmųjų kelerių metų.
Tam, pasak jo, nebūtina iš karto surasti didžiulių lėšų – svarbiausia, kad tvarkymo darbai vyktų sistemingai ir kryptingai. Pažymėjus ir apsaugojus objektus, būtų galima pradėti rengti ekskursijas – kaip vieną tokių pavyzdžių V.Rakutis paminėjo 1915 metais vykusius mūšius, kai vokiečių kariai užėmė Kauno tvirtovę – svarstoma sukurti turistinį dviračių maršrutą šia tema.
Apjungus fortus į vieną sistemą, būtų lengviau ir potencialiems investuotojams, nes tokia įstaiga galėtų pasirūpinti reikiamais dokumentais, sukurti duomenų bazę su fortų planais ir pasirūpinti kitais dokumentais, kurie pagreitintų fortų tvarkymo procesus.
V.Rakučio teigimu, Kauno tvirtovės istorinis-architektūrinis parkas galėtų būti panašus į regioninį ar nacionalinį parką, kokie sukuriami gamtos vertybių apsaugai. Šį klausimą su Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos specialistais planuojama aptarti kitų metų sausį.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė BNS sakė, kad tai sveikintina ir siektina idėja, kurios pagrindinė kliūtis – teisinio reguliavimo klausimas.
Kauno tvirtovės fortai pastatyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, Rusijos imperijos caro Aleksandro II įsakymu. VII ir IX fortuose veikia muziejai, dar vieną muziejų ruošiamasi įrengti VI forte.