aA
Patalpas plečianti Kauno Jėzuitų gimnazija išardė ilgą laiką senamiestyje buvusią automobilių stovėjimo aikštelę ir atkasė kelių šimtmečių senumo rūsius. Tiesa, netrukus ant jų išdygs naujas pastatas, nors darbus vykdantis architektas teigia, kad rūsiai bus išsaugoti ir atviri visuomenei.

XVI-XVII amžių menantys rūsiai atkasti pačioje Kauno širdyje, prie rotušės aikštės, tačiau sklypas, kuriame planuojamos naujo pastato statybos, priklauso Kauno Jėzuitų gimnazijai, tad ir rūsių likimas – jų rankose. Kauno miesto savivaldybė DELFI patvirtino, kad jie nėra atsakingi už naujo pastato statybas, o ir geranoriškumas – ar rūsiai bus atviri visuomenei – priklausys tik nuo sklypo savininkų.

Architektas nedrįso įvardyti darbų pabaigos

Architektas Gintautas Natkevičius DELFI teigė, kad archeologiniai tyrinėjimai šioje vietoje jau buvo vykdyti, tad pradėjus darbus rasti rūsiai nenustebino, tačiau tąkart vykdant archeologinius tyrinėjimus, jie nebuvo baigti, todėl archeologai šiuo metu tęsia darbus.

„Šiame kvartale bus statomas daugiafunkcis mokslo ir sporto centras, o rūsių tikslas – parodyti, koks tuo metu buvo užstatymas ir kad visuomenė galėtų ateiti pamatyti. Virš rūsių bus lubos ir tame vadinamajame rūsyje jie bus eksponuojami“, – teigė architektas G. Natkevičius.

Kauno senamiestyje atkasti rūsiai
Kauno senamiestyje atkasti rūsiai
© DELFI / Kristina Pocytė

Architektas pridūrė, kad ne tik atkasti rūsiai, bet ir kitos centro patalpos galimai bus galimos naudoti ne tik jėzuitų bendruomenei. „Rūsiai sąmoningai saugomi, kad visuomenė galėtų susipažinti ir pamatyti, kaip miestas buvo statomas“, – teigė G. Natkevičius.

Archeologiniai tyrinėjimai vykdomi jau ne pirmą sezoną, tad šiuo metu praeiviai į požemius gali pažvelgti pro tvorą. O ir atkasti rūsiai matyti tiek, kiek neuždengia specialiai sukonstruoti stogai. „Jie saugomi, kad jų neardytų krituliai, buvo žiema. Archeologiniai darbai trunka ilgai, todėl tam, kad nei lietus, nei sniegas, nei ledas jų neardytų, jie buvo pridengti“, – tvirtino G. Natkevičius.

Architekto teigimu, nors sklypas ir priklauso Kauno jėzuitų gimnazijai, tačiau nėra taip, kad jie, atkasę šiuos požemius, galėtų daryti ką panorėję. „Žinojome, kad ten bus vertingi rūsiai, kažkokie kalėjimo fragmentai, – kalbėjo architektas. – Jėzuitų gimnazija pati siūlė atidengti, eksponuoti ir demonstruoti visuomenei.“ Jo teigimu, visi darbai vykdomi su archeologais.

Ir nors darbai jau vykdomi kurį laiką, architektas nedrįso prognozuoti, kada naujas pastatas atvers duris. „Tai labai brangus statinys, – kalbėjo architektas. – Jei tokį statytume paprastoje pievoje, tai būtų du kartus pigiau ir laiko, ir statybos prasme. Archeologija, rūsių fragmentų restauravimas, apsauga, perdengimai – labai sudėtingi ir brangūs darbai. Jų negalima paskubinti. Negali atvažiuoti su ekskavatoriumi ir iškasti duobę.“

Kauno senamiestyje atkasti požemiai
Kauno senamiestyje atkasti požemiai
© DELFI / Kristina Pocytė

Architektas teigė, kad tikimasi, kad šią vasarą bus baigti archeologiniai tyrinėjimai ir jau bus galima uždengti rūsį gelžbetonio perdanga.

Savivaldybė, anot architekto, prie statybų biudžeto neprisideda, gimnazija bando ieškoti paramos kituose fonduose.

„Gimnazijos pasiaukojimas kelia žavesį, nes retai kas taip elgiasi“, – apie norą išsaugotai rūsius kalbėjo G. Natkevičius.

Kauno senamiestyje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai:

Gimnazijos atstovai teigia, kad rūsiai – ypatingi

Jau kurį laiką atkasti rūsiai traukia praeivių akis, nors dar visai neseniai šioje vietoje buvo automobilių stovėjimo aikštelė. DELFI kalbinta Kauno jėzuitų gimnazijos Plėtros skyriaus vadovė Edita Zarembienė teigė, kad visi septyni rūsiai buvo įtraukti į registro vertybių sąrašą.

„Visuomenė ir dabar juos gali pamatyti, ir vėliau. Kai bus pastatytas pastatas, kai nevyks mokymo procesas, bandysime pritaikyti ir turistų ar svečių patekimą į vidų“, – kalbėjo E. Zarembienė.

Plėtros skyriaus vadovės teigimu, šie rūsiai yra ypatingi. „Iš pradžių buvo kalbama, kad jie – XVII-XVIII a., dabar jau kalbama, kad galbūt XVI amžiaus pabaigos. Tai, pirmiausia, jie labai seni. Antra, jie ypatingi ir tuo, kad viename iš rūsių buvo įrengtas kalėjimas“, – kalbėjo E. Zarembienė.

Kauno senamiestyje atkasti požemiai
Kauno senamiestyje atkasti požemiai
© DELFI / Kristina Pocytė

Daugiafukciame centre bus organizuojamas mokymo procesas, įrengta salė renginiams bei sporto salė. Pastaroji, anot E. Zarembienės, šiuo metu gimnazijoje yra labai maža.

Beje, pagrindinis Kauno jėzuitų gimnazijos pastatas yra įsikūręs netoli šio sklypo. Senasis gimnazijos pastatas taip pat slepia senovinius rūsius, nors ir ne tokius įspūdingus.

Naujojo pastato projektą prižiūrintis architektas DELFI nedrįso įvardyti, kada ant atkastų rūsių išdygs modernus pastatas. To padaryti nedrįso ir E. Zarembienė ir kvietė prisidėti prie pastato statyboms reikalingos paramos.

Tai – viena seniausių Kauno senamiesčio vietų

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė Asta Naureckaitė DELFI patvirtino, kad statybas vykdyti buvo leista tik su sąlyga, kad bus leista vykdyti archeologinius tyrinėjimus, kurie vyksta jau nuo praėjusių metų.

Dar viena sąlyga statyboms iš Kultūros paveldo departamento – kad atkasti rūsiai būtų išsaugoti. „Ten yra šeši valstybės saugomi rūsiai, o kas papildomai atkasta – nauji radiniai“, – teigė A. Naureckaitė.

Kauno širdyje atkasti ypatingi XVI a. rūsiai netrukus bus vėl paslėpti

Kultūros paveldo departamento atstovė tvirtino, kad šie rūsiai – viena seniausių Kauno senamiesčio vietų. „Yra ir legendų prikurta, kad šioje vietoje buvo ir kalėjimų, bet tai nėra patvirtinta. O šiaip tai XVI-XVII amžiaus rūsiai ir jie yra vertingi, nes tokių užstatymų nėra daug“, – kalbėjo A. Naureckaitė, bet negalėjo įvardyti, ar jie buvo gyvenamojo, ar negyvenamojo pastato dalis.

O ar toks radinys neturėtų atitekti valstybei? A. Naureckaitės teigimu, sklypas priklauso jėzuitų bendruomenei, tad ir sprendimas, kiek jį atverti visuomenei, priklauso jiems. „Tai jų nuosavybė, jų sklypas, – tvirtino A. Naureckaitė. – Kieno sklypas, kieno pastatas, tam priklauso. Mes tiesiog įrašome kažką į registrą arba neįrašome, taip pat siekiame, kad išsaugotų, kiek įmanoma.“

Pokalbis su archeologu:

Visi radiniai buvo atiduoti muziejui

Ir pirmojo archeologinio tyrinėjimo metu, ir dabar vykdomų darbų metu atrasti radiniai privalo ir yra perduodami Kauno muziejui, tačiau kai kai kurie radiniai ir dabar traukia praeivių žvilgsnius. Ant vienos iš žemių krūvos matyti kaulas, nors nėra aišku, ar jis – archeologinių tyrinėjimų dalis.

Anot A. Naureckaitės, pirmiausia tai ir reiktų išsiaiškinti – ar tai archeologų paliktas radinys. Tą patį tvirtino ir E. Zarembienė, pridūrusi, kad kaulas – gyvūno, o kadangi po žiemos archeologiniai darbai dar nebuvo pradėti, tikėtina, kad kaulą išplovė lietūs arba žiemos drėgmė.

Kaulas, rastas tyrinėjimų vietoje
Kaulas, rastas tyrinėjimų vietoje
© DELFI / Kristina Pocytė

Kultūros paveldo departamento atstovė DELFI teigė, kad senamiestyje įvairių kaulų galima rasti ir labai netikėtose vietose. Ir prie bažnyčių, ir prie gyvenamųjų namų.

„Nors paviršiuje kaulai negali mėtytis, reikia išsiaiškinti“, – teigė A. Naureckaitė.

Pirmąjį kartą šie rūsiai buvo tirti pieš dvidešimt metų, tačiau vėliau buvo nuspręsta juos užkonservuoti ir palikti tolimesniems darbams. Užkonservuoti rūsiai tapo pagrindu automobilių stovėjimo aukštelei, kuria senamiesčio svečiai naudojosi ne vienerius metus.

Kauno senamiestyje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.0000

Top naujienos

Kas iš tiesų sumoka už tą skrydį oro balionu, kurį pirkdamas butą gavai dovanų

„Nemokamų sandėliukų nebūna“, – sako „INVL Asset Management“ investicijų valdymo...

Bakas praskleidė valstiečių sprendimų užkulisius: premjeras artimiausiu metu taip pat išreikš savo poziciją (65)

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) per antrąjį prezidento...

Neatsilaikė rusaitės kerams: „nuodų spintoje“ laikytas įrašas paviešintas Europai lemtingu metu (35)

Nelyginant perkūnas iš giedro dangaus į Austrijos vyriausybę trenkė kompromituojantis vaizdo...

Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai (219)

Viešųjų ryšių agentūros informuoja, kad Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (...

Gyvai / LKL pusfinalis: Panevėžio „Lietkabelis“ – Kauno „Žalgiris“ (1)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai turi galimybę jau ketvirtadienį žengti į „Betsafe– LKL “...

Medikai įspėja: gelinis lakavimas gali sukelti vėžį patarė, kaip apsisaugoti

Gelinis manikiūras nudžiūva akimirksniu, yra atsparus pažeidimams ir gali išlikti iki mėnesio...

Lietuvių Europarlamente laukia nelengva užduotis: ar pavyks perlaužti nedžiuginančias tendencijas (28)

Į mūsų studiją atvyko buvusi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė bei...

Pratrūko dėl stovėjimo aikštelėse nubraižomų automobilių: kodėl policija nesiima veiksmų (114)

Dėl nubraižytų automobilių nirštantys klaipėdiečiai norėtų, kad policijos pareigūnai...

Užvirė karas tarp buvusios ir dabartinės Sigito Martinavičiaus žmonos: Natalija prabilo apie poros paslaptis ir šantažą (18)

Ketvirtadienį dabartinė Kauno verslininko Sigito Martinavičiaus sutuoktinė Edita nutarė rėžti...

Konfliktas įmonėje: vietoj atlyginimų gavo nurodymą imti pinigus iš kasos (31)

Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo nepasitenkinimo banga dėl kosmetikos kompanijos „Make Up...