Šioks toks skandalas nuaidėjo prieš keletą metų, kai miesto Rotušėje buvo triukšmingai švęstas dainininkės Birutės Petrikytės gimtadienis. Šis pokylis reprezentacinėje miesto salėje papiktino kai kuriuos miesto politikus. Kilus šurmuliui po B.Petrikytės bei jos svečių puotos, imta kalbėti, jog miesto Rotušei reikia reglamento, griežtai ir aiškiai nustatančio tvarką, kokie renginiai gali vykti prestižiniame miesto pastate.
Pernai kovą šis dokumentas buvo patvirtintas, taip pat sudaryta speciali komisija, turinti patariamąjį balsą, kaip elgtis nenumatytais, į reglamentą “netelpančiais” atvejais.
Penki šios komisijos nariai - Užsienio ryšių skyriaus vedėjas Raimundas Šmitas, Civilinės metrikacijos biuro vedėjas Kęstutis Ignatavičius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis, Bendrojo skyriaus vedėjas Ignas Levandavičius bei Kultūros ir švietimo departamento direktorius Virginijus Mažeika turi patarti merui, kaip elgtis, kai Rotušėje prašoma leisti surengti renginį, kuris reglamente nėra numatytas.
Konkretus renginių sąrašas
Kauno rotušės reglamentas gana kategoriškai nustato tvarką, kokie renginiai gali vykti viename prestižiškiausių miesto pastatų. Pats pirmasis reglamento punktas skelbia, kad Rotušės patalpos naudojamos Civilinės metrikacijos biuro reikmėms bei miesto reprezentaciniams tikslams.
Detaliai išvardytos progos bei tradiciniai renginiai, kuriems Rotušės durys visuomet atviros. Tai - aukštų užsienio svečių priėmimai, įvairios konferencijos bei forumai, kuriuos rengia Savivaldybė, valstybės švenčių bei miesto dienos minėjimai, iškilmingi miesto Tarybos posėdžiai, Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijos, merų inauguracijos.
Reglamentas leidžia Rotušėje rengti tradicinius kalėdinius labdaros pokylius, Kauno deputatų klubo šventines sueigas, Kauno krašto bajorų įšventinimo ceremonialus, Pažaislio muzikos festivalio koncertus.
Dėl G.Budniko jubiliejaus komisija buvo vieninga - ji pritarė sumanymui Tarybos nario 60-metį atšvęsti Kauno rotušėje. Merui Arvydui Garbaravičiui sutikus, Rotušėje įvyko ir iškilmingoji dalis su gausybe kviestinių svečių bei sveikintojų, ir vaišės.
Argumentų “prieš” “Kauno diena” išgirdo Savivaldybės kuluaruose - neva jei kiekvienas Tarybos narys, suskaičiavęs praeities nuopelnus, nutars savo sukaktis švęsti Rotušėje, reprezentacinis pastatas virs restoranu.
Atsidėkoja rėmėjams
Į Rotušės reglamentą sunkiai “telpa” ir bendrovės, kurioms už paramą reprezentaciniam pastatui suteikiama galimybė pasinaudoti istorinėmis menėmis.
“Taip, firmoms, kurios padeda remontuoti, atnaujinti Rotušę, mes tegalime atsilyginti vienu būdu: suteikti galimybę pasinaudoti Rotuše savo bendrovės renginiams”, - neneigia K.Ignatavičius. Tačiau, Rotušės šeimininko tvirtinimu, tai pavieniai atvejai.
“Jeigu Rotušę paremontuoja, nulakuoja parketą, sutvarko baldus, nuperka kilimą, įrengia burmistro kambarį - argi mes galime tokiais atvejais pasakyti “ne”? Kai rėmėjai prašo Rotušės valandai ar dviem?” - svarsto K.Ignatavičius. Jo teigimu, visais šiais atvejais būna sutikimas iš merijos. “Kauno dienos” žiniomis, Rotušės rėmėjai reprezentacinėse salėse rengia ne tik oficialias iškilmes. Neretai po jų būna ir neoficialusis furšetas. “Nieko nepadarysi, kito būdo atsilyginti Rotušės rėmėjams mes, deja, neturime”, - sako K.Ignatavičius.
Civilinės metrikacijos biuro vedėjas K.Ignatavičius neslepia, kad į Rotušę veržiasi daugelis. “Taip, būna įvairiausių prašymų, - pritaria ir miesto Bendrojo skyriaus vedėjas I.Levandavičius. - Kreipiasi ir firmos, ir pavieniai asmenys, ir aukštosios mokyklos, norėdamos Rotušėje paminėti vienokią ar kitokią progą. Visiems leidimų tikrai niekas nedalija”.